- Iškrypėlis - Tau tai patinka, - pajaučiau jo pirštų galiukus ant šlaunų. - Nepatinka, - sarkastiškai nusijuokiau. - Nestovėtum čia jeigu nepatiktų, - Jokūbas užkišo ranką už mano rankšluosčio. - Neišdrįsi. - Patikėk - išdrįsiu, - šelmiškai pakėlė antakį jis. - Tai kaip? Tau viskas gerai? Deja, deja, deja. Man nespėjus atsakyti išgirdome Andrėjaus balsą už durų šaukiantį mūsų vardus. Jokūbas greitai mane atstūmęs išlindo pro duris. - Aš čia, tėti, Ana - duše. Dar vienas klausimas, Anastasija, - tyliai paklausė Jokūbas atsisukęs į mane, - tu išdykusi mergaitė lovoje? - Pabandyk ir sužinosi.

Viskas kas mane erzina

Skaityk ir suzinosi ;) Pirmos dalys ZIAUUURIAI lievos, banalios ir nejuokingos, nes rasiau kai buvo 13 metu :/

Dorijos gyvenimas niekada nebuvo paprastas. Vaikystėje dėl vilkų užpuolimo ji neteko savo mamos. Ilgainiui mažas miestelis sugebėjo išsigelbėti nuo vilkų puolimų, bet tas įvykis visiems paliko pėdsaką. Tik Dorija jautė, kad tai nebuvo paprastas vilkų sužvėrėjimas. Visgi dėl patirtos traumos mergina ne tik giliai uždarė visą skausmą, tačiau ir negalėjo atsiminti, ką tą naktį iš tiesų regėjo. Netikėtai mokykloje pasirodę naujokai priverčia Doriją sugrįžti į praeitį ir suvokti, kokią paslaptį slepia į miestelį sugrįžę vilkai.