Istorija skirta MRM klubo projektui "Meilė ir Monstrai". Vampyras Zigfrydas yra įsimylėjęs mirtingąją Vivianą iki ausų, bet nedrįsta prisipažinti jai meile. Ji jo net nepažįsta. Tačiau per 2023-ųjų Helovyno vakarėlį vampyrės Veronikos namuose, Viviana tampa užkandžiu ir, kad išgelbėtų ją nuo to likimo Zigfrydas yra priverstas ją... vesti. Kaip susiklostys jaunųjų gyvenimas? Ar Viviana pamils Zigfrydą?

Ar tikite raganomis? Aš tikiu. Juk mes, moterys, visos esame šiek tiek raganos. Ir magija mums paklūsta, ir kerai. Taip pat, kaip ir raganos, galime vyrams susukti galvas, užkerėti juos. Tik skraidyti nemokame. Bet juk ir raganos ne visos skraido. Pirmą kartą bandau savo fantaziją šioje srityje. Tad nuo jūsų nuomonės priklausys, ar ši ištrauka išaugs į knygą, ar taip ir liks ištrauka.

Ši istorija prasidėjo nuo pavadinimo - ilgo ir nieko neatskleidžiančio, nes juk visos geros istorijos nuo kažko prasideda, ar ne? Papildžiau ją dviem išskirtiniais veikėjais - Adele ir Noeliu, sukūriau aplinkybes, kurios juos suveda, pribarsčiau praeities trupinių, kad skyrius po skyriaus, nepaklystumėt keliaudimi jų gyvenimo vingiais, o tada - šiek tiek mistikos, šiek tiek šiurpuliukų, šiek tiek gyvenimiškos painiavos, šiek tiek meilės. Ir drąsos! Tačiau ją pamatuoti ir berti teks jums, istorijų ir paslapčių, išalkę, skaitytojai, nes ji, kaip druska, saiko jausmo reikalaujanti. Viliuosi, kad užvertę paskutinį istorijos skyrių, liksite nepasisotinę ir monstrų bei meilės išbėgsit ieškoti į sutemas. Malonaus skaitymo!

Istorija pirmą kartą rašyta MRM klubo projektui "Meilė ir Monstrai". Dabar perrašyta keletą kartų, suredaguota profesionalios redaktorės, tuoj išvys šviesą el. formatu ir mažu tiražu ☺️ sekite naujienas elitalahm instagrame! *Čia patalpintos dalys tai pirminė versija - pirminis juodraštis, kuris nėra redaguotas* Ar vienatvė ir yra kiekvieno mūsų siaubo istorija? Turbūt ne pati vienatvė, o kai patys sau tampame svetimi - tai yra baisiausia. Kai taip atitrūkstame nuo savęs, nuo savo norų, kad numariname save, nustūmiame savo savastį į giliausią kampą ir liekame klaidžioti vieni. Kai visi aplink ir pats sau tampi priešu, kai viskas tampa pavojumi, kai nebeturime to vidinio aš kuriuo galime pasikliauti ir išgyventi bet kokius mus pasitinkančius iššūkius. Tada gyventi tampa labai baisu. Trigeriai: mirtis