Sielvarto kupini merginos išgyvenimai, nugulę dienoraščio puslapiuose. Gyvenimas, žinomas ne vienam jaunuoliui, kartais gali būti toks skausmingas, kad tik nedaugelis sugeba tai iškęsti.

#1. Trumpa siaubo istoriją apie mergaitę - lėlę, jos meilę, baimę ir psichopatišką gyvenimą.

Vėjas, draskąs medžių lapus, šią vėlyvą rudens popietę pagavo ne tik ąžuolo ar beržo lapelį. Tasai vėjas nešiojo ir paprastą, kiek palamdytą, rašalo dėmėmis nusėtą, languotą popierių. Ant pastarojo buvo didelėmis raidėmis išraitytas sakinys ,,Tam, kuris jį ras". Kiekviena ,,i" buvo padabinta smulkia širdele, tarsi rašiusioji būtų laiške sudėjusi savo sielą... 17.07.17 #1 in General Fiction

Istorija pasakojama pasimetusios septyniolikmetės Leri akimis. Iš pradžių ji gyvena kaip paprasta paauglė: turi mylimą vaikiną ir artimus draugus, kurie ja labai rūpinasi bei padeda ištrūkti iš slegiančios depresijos gniaužtų, nepriekaištingai sutaria su tėvais, gan gerai mokosi. Deja, viskas sugriūna kai bandydama pamiršti buvusį vaikiną, ji įsimyli kiek vyresnį Leoną, turintį rimtų psichologinių problemų. Naujus išgyvenimus lydi neapgalvotų pasirinkimų, žalingų įpročių, grįžusios depresijos ir neplanuoto nėštumo padariniai. Praėjus daugiau nei metams geriausios Leri draugės pareiškia, kad ši privalo pasirinkti tarp senųjų draugų ir Leono. Tačiau juk meilė visuomet nugali, tiesa..?

Pasiekęs karjeros aukštumas Danielius Meifyldas daugiau nieko, išskyrus save patį, nebemato. Tačiau ar jis pats supranta, koks jo populiarumas yra laikinas?

Mergina, pasiklydusi pasaulyje, pilname spalvų, kurių, deja ji nemato. Vaikinas, padedantis jai pajusti gyvenimą. Written by @wcnhedablake Translated by @dark_night3

Ar matei kaip iš miško veda spalvą? Kaip neša iš laukų garsus, - Per lygią lygumą, Per aukštą kalvą, - Kažkas nematomas, Bet matantis visus J. Marcinkevičius •••••••••••••••••••••••••••••••••••••••• Ši istorija apie nesuprastą ,daug blogo patyrusią merginą, šiltą ,bet tuo pačiu neįprastą meilės istoriją, tvirtą draugystę ir niekada nesibaigiančią mistiką ir neapsakomus dalykus kurios mes pirma praleidžiame pro akis. Niekada nenusprendėte sustoti ir akimis aprėpti beribį pasaulį? Ar niekada nenorėjote basomis stovėti ant pakibusios rasos samanų ir giliai įkvėpti gryno miško oro? Skaistė visada to troško. Troško laisvės ir tyro oro savo plaučiuose. Ji visada skubėjo gyventi, praleisti įvykius pro akis, ji slėpėsi internete ir nežvelgė kas dedasi aplink, bet viena ,pasakiška diena ją privertė pasikeisti . Pakeisti mąstyseną apie gyvenimą. Tą dieną ji surado knygą storu odiniu viršeliu, ant jo buvo giliai išbraižyta "Krištolo miško paslaptis".

,,Kai būnu piktas, tai sakau Š kvadratu'' Auksinės mokytojų mintys ir neįkainojami mokyklinių suolų perlai :)