Nalija visada tikėjo, kad stiprybė - jos ginklas. Bet susidūrusi su juo ji suprato: yra žmonių, kurie mato kiaurai. Grėjus niekada nebėga. Jis stebi. Jis planuoja. Jis pasirodo ten, kur mažiausiai tikiesi, ir dingsta, kai tik pajunti jo kvapą už nugaros. Tai turėjo būti įprasta operacija - suimti vienišą plėšrūną. Bet kuo ilgiau Nalija jo ieško, tuo labiau jis įsitvirtina jos mintyse. Jis ją stebi, bet ir ji ima stebėti jį. Kai medžiotojas ir jo auka pradeda keistis vietomis, klausimas lieka vienas: kas pirmas palūš? ... Įspėjimas: ši istorija pilna psichologinės įtampos, žiaurumo, tamsių temų ir atvirų intymių scenų. Ji skirta brandžiam skaitytojui, kuris nebijo pakliūti į plėšrūno ir jo taikinio labirintą.

Learn how to stand alone... (Neversta specialiai) Šios istorijos veikėjai praėjo ugnį ir vandenį, perlipo visus kalnus ir įkrito į visas sraunias upes. Jie ėjo pragarą ir vietas, kur gyvieji nesilanko. Jie buvo visur, taip niekada ir nepasiekę asmeninio rojaus. Karta iš kartos ir sekėm juos ir jų problemas, rodos neturinčias pabaigos. Ternovai dar kartą stoja akis į akį su Genetiniu defektu šį kartą ne su grėsme mirti, o labiau tikimybe išprotėti be grįžimo atgal. Tai istorijos tęsinys ne apie vieną, o apie septynis. Juk visada buvo Septyni. Apie tai, kad ateitis gali neturėti prasmės, jeigu praeitis sumetė ne tą kortų kaladę. Neveltui sakoma: žiūrėk, ką veikė protėviai praeity...

Džesika Kolens gavo savo laimingą pabaigą. Dabar atėjo mano laikas. Tik ne visiems lemta ją sulaukti. Dženiferės gyvenimas visada buvo pažymėtas krauju, praradimais ir tyliais pažadais, kurių niekas taip ir neištesėjo. Dvejus metus ji buvo laikoma mirusia. Dvejus metus pasaulis judėjo pirmyn be jos. Bet ji sugrįžo. Ir kartu su ja sugrįžo tai, kas turėjo likti palaidota. Dynas - tas, kurį ji išgelbėjo - dabar stovi jos kelyje. Ne kaip sąjungininkas, o kaip priminimas, kad klaidos turi kainą. Ir kartais ta kaina yra didesnė, nei galima sumokėti. Šešėliai ilgėja. Tamsa tirštėja. Paslaptys, kurios buvo paskandintos giliai praeityje, kyla į paviršių lyg pūvantys laivai, nešdami su savimi tiesą, kurios geriau nebūtų žinoti. Šį kartą tai ne apie išlikimą. Tai apie tai, kas liks, kai viskas sudegs. P.s istorija sukelta netaisyta.

Galingas uraganas įkalina Laną netoli Floridos esančioje saloje kartu su sužeistu vyru, kuris negalėtų būti didesnė moters priešingybė. Pusę pasaulio išmaišęs, patyręs uolų alpinistas Dreikas vienas tų, kurių ji nesupranta. Jam niekada nereikėjo šeimos, namų ir ramybės, kai ji bet ką atiduotų, kad galėtų susigrąžinti tai, ką prarado Kanadoje. Tačiau netrukus paaiškėja, kad tikrieji spąstai ne lauke siaučianti audra, o taiklūs Dreiko klausimai, kuriais jis skverbiasi gilyn prie skaudžiausios Lanos paslapties. Nes kam geriau išsipasakoti, jei ne tam, kurio daugiau niekada nesutiksi? Tik ar galima pasitikėti akimirkomis, kurios egzistuoja, nes visa kita sunaikinta? "Pavojinga tai, kad nieko neįvyko, o atrodo taip, lyg jau įvyko viskas. Imi tikėti dalykais, kurie dar neegzistuoja." Nuo Floridos salų, per Naujosios Meksikos kalnus ir atokų Arizonos ūkį iki pat mažyčio, didžiulių bangų skalaujamo Tofino, Kanadoje - banglentininkų rojaus. "Žmonės nepradingsta. Mes tik grįžtam į vietas, kuriose jaučiam prasmę." Ši knyga pasirodys 2026 metais, o su ištikimiausiais skaitytojais dalinuosi pirmaisiais jos skyriais. Copyright: Skirmantė Rugsėjis ir Kamilė

Gražiausias košmaras tai tęsinys iš „Drąsių Niekas Nežudo" serijos. Siužetas sukasi beveik po šešiolikos metų, kai atrodo istorija kita, o ciklas taip niekada ir nesustojo sekęs iš paskos. Susitiksime dar senų veikėjų, įsitrauksime į naujų išgyvenimus. Nekęsime ir mylėsime vienu metu. Vienus apraudosime, kitus žudysime. Kiekvienam duotas vienas benzino bakas gyvenime. Arba jį išnaudosime tikslingai, arba čia ir dabar. Priklauso nuo to, koks ir kas esi.

„Tyras blogis ne apie priežastį. Tai apie buvimą be jos" Šnabždesiai subyrėjo. Dėl to, kad nebuvai tuo, kas esi, o tik tuo, kuo norėjai būti. Pasaulis čia kiekvienam savaip sunkus. Vieni atranda save per priežastis. Kiti jų laikosi. Treti - nesivaiko visai. Jie tiesiog yra. Tai pasakojimas apie veikėjus, praėjusius ledą po kojomis, bet vis dar įsikibusius savęs. Apie destrukciją - savęs ir kitų. Apie tai, ką reiškia būti tokiu kaip Grifas, nuolat rimbu plakantis blogio jėgas. Apie iškrypusį Deimanto mąstymą. Apie tai, kad idealas ne visada idealus, ir kad gėris gali virsti blogiu - ir jam tai patinka. Apie trikdančią meilę. Apie klaidas, apie skausmą - nes tik jis jiems ir liko. Apie tikimybę nesitikėti to, kas liko po visko. Tyras blogis. Destrukcija tai „Juodamtinų serijos; „Drąsių Niekas Nežudo"; „Šnabždesių" pasaulio ir „Pragaro kartos" tęsinys. („Demono kūnas" ir „Našlaitis susiję")

❝ Net velnias kadaise buvo angelu... ❞ Pragaro valdovas apvertė tyrosios Parisos gyvenimą šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu ir mergina negalėjo paneigti fakto, kad žiaurusis Liuciferis traukė ją lyg koks magnetas bei buvo jos uždraustasis vaisius, kurio ji taip troško paragauti. © Kūrinys saugomas mano autorinių teisių. Kopijavimas nėra leidžiamas. Pamačius, kad kūrinys buvo nukopijuotas ir paskelbtas be mano leidimo, bus imtasi visų galimų priemonių.