Heratėja stovėjo toleliau ir giliai alsavo. Tuo metu jai atrodė, kad jos kvėpavimas toks garsus, kad visi netrukus išgirs ją, todėl ranka užspaudė burną. -Aš neleisiu jai užimti sosto,- iki skausmo pažįstamas balsas prabilo. Hera suraukė antakius. -Ji neverta karūnos,- šaltas tembras paantrino. Princesė suprato, kad žaidimams vietos nebeliko. Visa tai, kas jai anksčiau atrodė kaip kvaili nesutarimai, tapo košmaru, kuris išvydo dienos šviesą. Galvoje sukosi daugybė minčių, o virpantys pirštai lėtai slydo žemyn. Ji turėjo rinktis - Aspenas ar Nikas. Kažkada Heratėja pažadėjo sau - ji niekada nesirinks tarp jų dviejų, tačiau dabar ji neturėjo išeities. Kojos pradėjo nešti į tolį anksčiau, nei ji galėjo suvokti, kas dedasi aplinkui. Akadija - viena iš daugelio karalysčių. Čia Idelsonų šeima karaliauja nuo neatmenų laikų. Heratėja - būsima sosto paveldėtoja. Nors princesė turėtų intesyviai ruoštis perimti karūnai, visas kortas sumaišo du visiškai skirtingi vaikinai. Nekilmingas vaikystės draugas Aspenas ir Faverano princas Nikolas. Negalėdama atsekti savo tikrųjų jausmų, Hera priims ne vieną ir ne du netinkamus sprendimus. Ką teks paaukoti, kad Heratėja taptų laiminga? Kas slypi už tikrųjų Akadijos vartų?...

Lily 18 metų. Ji mokinasi paprastoje mokykloje, bet vieną dieną į mokyklą atvažiavo 1D ir jos gyvenimas pasikeitė. O kaip, sužinosite skaitydami šią istoriją. :)

***Kraujas vis dar skalauja mano rankas ir kojas, o pilvą raižo nematomi peilio ašmenys. Kodėl atrodo lyg kažkas šalia manęs ir mane stebėtu? Pora juodų akių susmigo į mano skausmo ir agonijos paženklintą veidą. Nebesuprantu juk aš buvau viena. Dabar mano visos mintys paliko galvą. Mačiau tik porą akių kurios mane tarsi ramino. O ir apleisto pastato sienos manęs taip nebedusino. Pelėsio kvapas užstrigo gerklėje. Čia stovėjo vaikinas. Pagal viską būčiau nusprendusi, kad žmogus. Bet akys tarsi tamsus dangus tempė mane žemyn. Visos vizijos apsupusios mane išblyško. Aš žinau, kad mano protas žaidžia su manimi žaidimus. Tačiau negi vaikinas stovinti šalia ne iliuzija? Kodėl tuomet jis nenyksta? Jo ranka sugriebė manąją. Ji buvo velniškai šalta kaip ir manoji. Jis tarsi bandė mane išsaugauti nuo prarajos. O jo akys išblaivė mano protą. Vaikinas suspaudė mane savo glėbyje ir pratarė: - Aš taip tavęs ilgai laukiau, Lėja,- vaikino balsas nuskambėjo lyg melodija.***

Mes esam kitokie mes nei žmonės nei gyvūnai. Mes nežinom ko esam čia siųsti, bet mes nepasiduosime.

Nuo to laiko, kai Aminata matė Devoną, Adrianą ir Julianą paskutinį kartą, praėjo daugiau nei pusę metų. Broliai kartu su stichiu pradingo kaip į vandenį. Aminatą sugrįžusią iš kelionės užpuolė vilkai ir ši patyrusi stiprų galvos sutrenkimą, pateko į komą. Prabudusi mergina buvo apipilta klausimais, tačiau išsigandusi tokių įvykių posūkio Aminata sumeluoja, jog apsaugotų visus - ji nieko neprisimena nuo to laiko, kai išėjus jiems iš De Vilų dvaro buvo užpulti. Galiausiai merginai tenka bandyti sugrįžti į senojo gyvenimo vėžes, pamiršti praeitį ir jame esančius žmones. Patirtos traumos, praleisti ištįsi mėnesiai pamokų, ilgesys ir vis dar užplūstantys prisiminimai - slegia Aminatą. Tačiau sulaukusi pagalbos iš žmogaus, kurio mažiausiai tikėjosi jos gauti, Aminata išsikapsto. Šįkart ji stipresnė ir yra pasiruošusi žengti į antrus metus akademijoje su tikslu išsiaiškinti, kurgi vis dėlto prapuolė jos kelionės draugai. Ji net nutuokia, jog šįkart atkapstys tai, ko nesitikėjo ir tam kelio atgal nebebus. Sužinos daugiau apie medžioklę, kurioje ji medžiojama. Pradėta rašyti 2020-12-27

Aš Paula, dvidešimt šešerių metų nepripažinta romanų apie mistiką bei vampyrus rašytoja. Nuo mažumės jaučiau širdimi, kad tai man skirta, nes tai buvo vienintėlis dalykas, kuris džiugino vaikų namuose ir suteikė prasmę ateičiai. Keistuole buvau išvadinta daugiau kartų nei sugebu prisiminti, tad nuopoliai mane tik užgrūdino nepasiduoti ir eiti tik pirmyn. Troškau gyventi savo romanuose. Tikiu, kad vieną dieną man pasiseks ir likimas iškrės man pokštą... ...supažidamas su Adrianu. BAIGTA DĖMĖSIO - šioje istorijoje yra N18 turinio.

Delita tėra mergina, visada pasižymėjusi smalsumu, kuri vis labiau trokšta sužinoti, kodėl į jų miestelį atvyko Juodieji angelai. Apie juos mergina girdėjusi tik iš senų legendų. Tačiau jiems atvykus ji negali prakalbinti nei vieno ką nors apie juos žinančio. Mat, angelai viską girdi ir viską žino. Blogiukai Delitai žinomi tik kaip blogio bei mirties nešėjai, tačiau ji vis tiek yra pasiryžusi įvykdyti suteiktą pažadą Rey. Galiausiai tik įklimpus į pavojingą gyvenimą, mergina suvokia, kad kelio atgal nebeturi, o visa kas buvo, tėra jos praeitis.