Понякога ми се искаше да премахна усмивката му,а понякога търсех своята в неговата. Понякога ме дразнеше, но понякога ме разсмиваше. Постави много граници в живота ми, но ми показа колко от тях мога да премина. Научи ме да действам не с умът, а със сърцето си...

Dorijos gyvenimas niekada nebuvo paprastas. Vaikystėje dėl vilkų užpuolimo ji neteko savo mamos. Ilgainiui mažas miestelis sugebėjo išsigelbėti nuo vilkų puolimų, bet tas įvykis visiems paliko pėdsaką. Tik Dorija jautė, kad tai nebuvo paprastas vilkų sužvėrėjimas. Visgi dėl patirtos traumos mergina ne tik giliai uždarė visą skausmą, tačiau ir negalėjo atsiminti, ką tą naktį iš tiesų regėjo. Netikėtai mokykloje pasirodę naujokai priverčia Doriją sugrįžti į praeitį ir suvokti, kokią paslaptį slepia į miestelį sugrįžę vilkai.

Gyvenimo su jais. Štai ko man reikėjo, kad sužinočiau kas esu iš tiesų. Žinot, aš turėjau mokytis. Mokytis pažinti juos, kaip žmones ir kaip vilkus, tai nebuvo lengva, bet buvo verta. Ne visi iš pradžių mane priėmė taip, kaip giliai širdyje norėjau, bet reikėjo laiko įrodyti, kad aš nesu bloga ir, kad esu verta jų. Jiems taip pat reikėjo priprasti prie manęs. Nebuvau ta, kokios jie tikėjosi ir nekaltinau jų. Bet svarbiausias buvo vaikinas. Tas, kuris mane priverė žiūrėti į viską kitaip. Tas su, kuriuo praleidau daugiausia laiko. Aš jam dėkinga. Bet žinoma su gėriu ateina ir blogis. Mums reikėjo daug kovoti, kad išsikovotume galimybę gyventi. Ir viskas kas nutiko - visi kritimai ir pakilimai, visas džiaugsmas ir skausmas. Man tai buvo lyg šokis su vilkais.

Kai buvau maža, pamačiau prie miško vilką, kuris verkė...

Mergina pakviečiama į paslaptingą mokyklą, kuri sakosi žinanti kas nutiko jos tėvams. Kuo jai pasitikėti? Kas jos tikri draugai, o kas tik siekia jos pasitikėjimo?

Kas aš esu??? Man sunku susiprasti kas aš nuo to karto kai sutikau ji aš tapau kažkokia kitokia negaliu negaliu valdytis pikstu net ant mylimu žmoniu. TAI NEVALDOMA... Bet yra žmogus kuris man padeta trumpam nusiraminti ar jis man. Aš su juo jaučiuosiu kitaip...

Aš nebebūsiu tokia,kaip anksčiau.Viskas pasikeitė.Sunku suvokti,kad aš nebesu žmogus.Aš tik kažkoks padaras,kuris tik ir nori visus išžudyti...Kaip aš tai išgyvensiu?Kaip nuslėpsiu tai nuo kitu?Sužinosite perskaite šią istoriją.

Visa giminė su vienu likimu. Ir kiekvienas iš jų buvo trapus, lyg stiklas, bet išdidus, lyg vilkas. Ir taip tęsėsi per amžius. Keturi sezonai vienoje knygoje. Rašiau senai, labai neteiskite: Pirmas sezonas: Alpha ir Omega Antras sezonas: Juodoji pantera Trečias sezonas: Gyvenimo perversmo pasekmės. Ketvirtas sezonas: Daug pasirinkimų, bet kodėl nepasirinkus sudėtingiausio?

#5 IN WEREWOLF-aukščiausias Aš bėgu. Privalau bėgti labai greitai. Bėgu, nes jaučiu, kad už manęs kažkas bėga. Bet nejaučiu baimės kad mane pagaus, jaučiu tik nora, dideli nora bėgti į prieki. Mes bėgame į prieki taip greitai kaip nebėga joks žmogus. Jaučiu labai dideli alkį, žvėriškai noriu valgyti. Turiu bėgti į prie antraip negausiu... negausiu ko? Ką mes gaudome?, kas mes? kas aš? Ir tada mes pribėgam laukymės kraštą ir visi lygi vieno šokam į prieki ir aš... Ką galėtu reikšti sapnai kurie kankina tave kiekviena miela naktį? Kaip jie gali pakeisti tavo gyvenima? Jai žinoma jis tavo... Tai ir aiškinsimės šioje istorijoje ^^

Mano gyvenimas buvo vien tik išlikimas, nuolatine kova, kova uz maista, gyvasti, meile. Jai jums idomu papasokosiu savo istoryja.