Kol žmonės ramiai gyvena savo pasaulyje, nedidelėse bendruomenėse verda kitokių būtybių gyvenimas. Žvėrtakiai, arba šiuolaikiškai, teriantropai, kadaise buvo dievai, kuriuos žmonės garbino. Tačiau ši praeities dalis išnyko iš istorijos sūkurių, o žvėrtakiai prisitaikė prie žmonijos ir tapo jos dalimi niekam nekeldami įtarimų. Viename iš teriantropų miestų, Kvinse, gyvena paskutinė savo rūšies atstovė Nova. Mergina priklausė senais laikais gyvavusiai karališkai žvėrtakių šeimai, tačiau lemtingas įvykis pasuko visą šios rūšies likimą. Visgi, rodos, sukrečiantis praeities įvykis nenugrimzdo amžiams ir kartu su į Kvinsą atvykusia naująja karališkąja šeima atkeliavo ir naujos bėdos, kurios palies Novos gyvenimą. Mergina privalės susidurti su baimėmis, kurios jai niekada neegzistavo.

#2. Luna iš išorės yra paprasta mergina. Ji gyvena ateities Žemėje, kur vyrauja taika ir ramybė ir kur žmonės gyvena kartu su Ypatingaisiais. Tačiau nuo pat Ypatingųjų atėjimo į visuomenę, jai pradeda sapnuotis baisūs košmarai, kurių ji nepamena, tačiau kiekvieną naktį pabunda klykdama. Tetos padedama, ji persikrausto į kitą miestą, pas šeimos psichologą, kad nutrauktų sapnus ir išsigydytų. Tačiau kas, jeigu ji neserga?

Ovidijui gyvenime buvo svarbūs du dalykai: muzika ir meilė Emilijai. Vienuoliktokų klasė mokslo metų užbaigimo proga išvažiuoja į antikos laikus dar menančią Graikiją. Bet nutinka nelaimė, kuri perpins šiuos laikus su turtinga Graikijos istorija. Ovidijus, gelbėdamas savo mylimąją, leidžiasi mitais apipintais keliais į tamsųjį Tartarą vildamasis, kad muzika ir tyra meilė gali nugalėti visas kliūtis. Tai istorija, paremta vienu iš gražiausiu Graikijos mitologijos mitu: Orfėjo ir Euridikės.

Tėjos gyvenimas nuobodus. Savo klasėje ji - pilka pelytė. Bet jos gyvenimas pasikeičia kai vienos ekskursijos metu pamato blykstelėjimą ir smalsumo vedama nueina link jo. Ji laimingo atsitiktinumo dėka (o gal ir ne visai laimingo) pakliūna į kitą pasaulį kur karaliauja fėjos ir jų taisyklės. Visos fėjos pasižymi margais drugelio sparnais. Tik Karalienes balti, Karaliaus pilki plunksniniai sparnai. Sargybiniu sparnai irgi plunksniniai, bet jie išmarginti spalvomis. Tėja pasilieka fėjų mokykloje kad išsiaiškintu kokie sparnai priklauso jai. Už nuostabų cover dėkoju unicorn_magic__

„Laikas visada gerbs ir palaikys tai, kas tvirta, bet pavers dulkėmis tai, kas netvirta" Šį kartą seksime laiką. Trauksime iš pavojaus tuos, kurie mums reikalingi ir grūsime atgal tuos, kurie tuos pavojus ir sukėlė. Ilijanas ir Kirinas buvo neišskiriami. Kalėdų naktį kažkas nutinka. Staiga iš dviejų lieka tik vienas, staiga viskas, ką žmonija turėjo pavirsta į dulkes, staiga išaiškėja paslaptis apie kurią žinojo vaikinų tėvai, bet nusinešė viską į kapus. Ir čia užsiveria dabartis, atsiveria pavojingos praeities durys, kur vienas įstatymo sulaužymas gali nulemti paskutinę gyvenimo minutę. Globėjai, taip juos vadina... GLOBĖJAI (I KNYGA) FOBIJA. ANTROJI KARTA (II KNYGA)