Gyvenimas yra sudėliotas taip, kad anksčiau ar vėliau du žmonės susitinka. Bet kas jeigu jie susitiko, tačiau nelaiku? Paryžius 2002m. Septyniolikmetė Adelija pabėga iš Reimso vaikų globos namų tikėdamasi, kad galės būti laisva daryti ką nori. Tačiau bėgdama ji patenka į preybos žmonėmis tinklą. Priversta dirbti prostitute, Adelija, tik dar labiau nusivilia gyvenimu, kuris ir taip merginai nebuvo lengvas. Bandydama vienatvės skylę užtaisyti tapant ant buto sienų bei vakarais parduodama savo kūną, Adelija, sutinka Tomą. Tomas, kilmingas ir turtingas bei moterų geidžiamas vyras, kuris siekia tapti vienu įtakingiausių žmonių Prancūzijoje. Sutikęs Adeliją, vyras, pameta dėl jos galvą bei vis greičiau praranda artimųjų pasitikėjimą. "Limonadas" - tai istorija apie gyvenimo traumų sužalotus žmones, kurie bando įrodyti, kad jie taip pat turi vietą šiame pasaulyje.Z

Odrė Raison niekada neplanavo vykti į Harburgo akademiją, skirtą antgamtiniams padarams. Turėdama vos dvidešimt penkis procentus fėjūnų kraujo, ji buvo daugiau žmogus nei fėjūnė - per silpna senosioms galioms, per kitokia paprastam pasauliui. Ji buvo niekas. Ramus jos gyvenimas subyrėjo tą akimirką, kai drakonų karalius paskelbė apie tiesioginę likimo sujungimo ceremoniją su pavasario fėjūnų princese Eraja. Tai turėjo būti didžiausias metų įvykis - politinė sąjunga, galinti užbaigti šimtmečius trukusias įtampas tarp rūšių. Visi žiūrėjo transliaciją. Išskyrus Odrę. Jos širdis dar kraujavo po trejus metus trukusios draugystės griūties. Meilė, kuri turėjo būti amžina, subyrėjo tyliai ir skaudžiai. Todėl karalių sužadėtuvės jai nerūpėjo. Tačiau likimas turėjo kitų planų. Ceremonijos metu oras sudrebėjo. Magija tapo nevaldoma. Šventasis ratas, skirtas princesei Erajai, sužibo akinančia šviesa - ir vietoj jos priešais drakonų karalių atsirado... Odrė. Ji nespėjo net įkvėpti. Per akimirką ji buvo perkelta tūkstančius kilometrų į šventąją vietą - erdvę, kurioje likimas pats pasirenka poras. Senovinis ženklas sužibo po jos kojomis, ir ant jų kūnų sujungdamas jos ir karaliaus gyvybės gijas. Ne princesei. Ne išrinktajai. O jai. Dabar Odrė priversta vykti į Harburgo akademiją - vietą, kur mokomi stipriausi antgamtiniai padarai - ir rasti būdą nutraukti ryšį, kuris gali pražudyti ne tik ją, bet ir patį drakonų karalių. Nes likimo saitai nėra dovana. Kartais jie yra prakeiksmas. Tačiau atsiranda dar viena problema. Kaip laikytis atokiau nuo žavaus, pavojingo karaliaus, kurio žvilgsnis degina stipriau nei ugnis... ir kuris, pasirodo, yra kur kas labiau susijęs su jos praeitimi, nei ji galėjo kada nors įsivaizduoti? Galbūt ši istorija - ne apie žvaigždės kritimą. O kaip iš tiesų žvaigždės dega.

Jauna, bet talentinga gydytoja Madlen Holman augo saugiai ir nerūpsetingai, tačiau išgyvenusi karo siaubus į gyvenimą pradėjo žiūrėti kitaip. Kiekviena jos diena pilna vakarėlių, linksmybių bei nuotykių. Kartą gavusi tetos laišką nusprendžia, kad metas pažinti savo artimuosius, kurių nematė visą savo gyvenimą. Atvykusi į giminės dvarą Madlen papuola į intrigų bei nusikaltimų virtinę, kurią, smalsumo vedina, nusprendžia išpainioti. Į visus klausimus ieškoti atsakymų jai padeda žavus hercogas, su kuriuo mezgasi aistringas romanas. Ar porai pavyks rasti atsakymus ir apginti tiesą? O gal ieškoti reikės ne tiesos, o melo? Intrigos, kurios pjauna aštriau nei skalpelis. Meilė hercogui, kuri labiau primena nuodėmę nei išsigelbėjimą. Kai tiesa tampa pavojingesnė už melą, Madlen turi pasirinkti: likti šviesoje ar galutinai pasiduoti Nakčiai. Istorijos grojaraštis: https://open.spotify.com/playlist/5GwGGjtuPiFjhgmtvnOhtn?si=jvmp-D-8Tmm8GZ5yn0P9-Q&pi=2YvRpkAYTKSyu Mano paaati pirma rašliava, tikrai nežinau kas gausis, tačiau bandysiu nenuvilti nei gramatiškai, nei siužetiškai;)

In 1939-1945, Ophelia Mariè Baudelaire, a French ballerina studying at the Teatr Wielki, in Warsaw, is caught in the crossfire as the Nazis overrun Poland. Hoping to survive long enough for the nations to make amends, she aids away with the help of her teacher and flees to Berlin, with the intent to reach France. There she's hesitantly taken in by a retired German philosopher who passes her off as his granddaughter. However, residing in enemy land is proven difficult as she's forced to greet her invaders as they gather to witness the fall of France. Will Ophelia manage to return to France and find her family or will she also crumble under the cruel circumstances of war?

Ši istorija bus apie mane :) apie mano pirmąją meilę ir jausmus, kurie privertė mane jausti. Tikiuosi skaityti bus įdomu 💗

...man nebaisu tęsinys... Ji tikėjo, kad jie gali būti kartu. Ji tikėjo, kad jie gali būti laimingi. Bet jis tik žaidė rusišką ruletę. Ir ji pralaimėjo. Nuo šiol ji jau nebijos. Ji bus drąsi. Bet likimas jos negailės, todėl ji turės už kažko tvertis, laikytis. Net jei tai būtų ir jis... Patarimas: neskaičius pirmos dalies, bus šioje dalyje sunku susigaudyti... Tikiuosi, kad naujos dalys jūsų nenuvils ir toliau mylėsite šiuos tobulai netobulus personažus :)

*** -Turiu tau klausimą.-Jo balsas buvo tylus ir gilus. -Kaip ,manai ką pirmą sutrypsiu ,kai ši kompanija priklausys man? -Lėtai nurijau seiles pakeldama akis. ***

Istorijos 'Empire' antrasis sezonas. *** Laukimas tapo lyg baisus sapnas iš kurio negalėjau pabust. Meilė ,kurią turėjau ir kuri turėjo gaubt mane šiluma tapo šalta ir neatpažįstama. Ji tapo nuodai ,kurie po truputį naikino viską ką turėjau. ***

ISTORIJA GREITU METU BUS TAISOMA IŠ ESMĖS IR KEISIS SIUŽETAS! ;) Jie augo skirtinguose pasauliuose. Ji- mažame Lietuvos miestelyje šalia Kauno su mama ir alkoholiku tėvu. Jis- prabangiame Milane, apsuptas pinigų ir pašėlusių draugų. Ji- kovojo už save ir ieškojo sau vietos po saule. Jis- gėrė į save gyvenimą ir mėgavosi moterimis. Jiems niekada nebuvo lemta susitikti. Jie per daug skirtingi. O jeigu jie ne tokie ir skirtingi? KAs būtų, jeigu du skirtingi pasauliai susidurtų? Ji norėjo tobulo gyvenimo. Bet vieną dieną viskas pasikeičia pasirodžius jam... Jis nužengia iš jos košmarų ir ją nusitempia į patį pragarą... Tai istorija pilna keršto, melo, pavojų, aistros ir... meilės? Tikiuosi, kad skaitysit taip pat maloniai, kaip ir aš rašiau :) P.S. Zayn pritagintas vien todėl, kad jis buvo panašiausias išvaizda į mano personažą. Manau, laikui bėgant, ir aš patapsiu jo gerbėja. P.s. visos teisės saugomos, tad negalima kopijuoti...

Vaikino blogio pilnos akys žvilgsniu persmelkė gležną merginos kūną, tysantį tarp baltų patalų. Jo šiurkščios, švelnumą jau seniai praradusios rankos palietė kiekvieną šios moters odos lopinėlį; vyro judesiai buvo tokie atsargūs, tokie švelnūs - rodėsi, jis jautė rafinuotumą, sklindantį iš jos balkšvos odos. Jai netyčia išleidus baimės kupiną aimaną, ta pati šlykšti ranka, kažkada taip meiliai glosčiusi jos garbanas, dabar susidūrė su jos pabalusiu skruostu. - Matai, Helena, ką privertei mane padaryti. Tavo Paris turėjo nuskriausti tave, - jo bjaurias lūpas paliko dar bjauresni žodžiai. Mergina negalėjo patikėti, jog jos mylimas vyras, tas, kuris šitaip beprotiškai ją mylėjo, tas, kuris galėjo dėl jos padaryti viską, dabar buvo išprotėjęs psichopatas, kvailys, pakvaišęs dėl nesąmoningos Graikų legendos. Mergina jau žiojosi atsakymui, tačiau vaikinas vėl ją sustabdė. - Šš, mieloji. Tu nenusipelnei kalbėti. # PIRMASIS MANO DARBAS, PILNAS BANALUMO IR KITOKIŲ NESĄMONINGŲ PIRMO BLYNO KLAIDŲ. © THECLA BALTRUSHA