Kenčiu vien tam, kad tapčiau Palilėju. Niekas manęs neklausė ar aš to noriu. Jie tik atėmė iš manęs gyvenimą ir žudė. Bet aš toliau gyvenau. Norėjau, kad jie nužudytų mane paskutinį kartą. Nebenorėjau prisikelt. Bet jie sakė, kad viskas dėl didesnio gėrio. Bet aš nenorėjau būti atpirkimo ožiu. Nes žinojau, kad anksčiau ar vėliau, viskas dings.

Aš - kas aš ? Ot nežinau, žinokit... Buvau ir verslininkas, ir keliautojas, ir vaikas, ir tėvas, ir sūnus. Aš nežinau, kas dabar esu, tačiau prisimenu, kas buvau. Tai mano istorija. Tai mano gyvenimo kelionė. Visada prisiminsiu savo vaikystę - tai yra tikriausias mano gyvenimo periodas. Dėl to ir šis kūrinys yra Vaikystės Beržynėlis - mano mylimojo beržynėlio, kurį prieš penkerius metus iškirto, garbei atminti. Tikiuosi palikti kažką po savęs ir kad jums - skaitantiems šiuos prisiminimus, galėsiu perduoti dalelę savo gyvenimo nuotykių ir išminties. Gero skaitymo.

Aktualus šių dienų klausimas. Tai humoras žmonės #4 in Humor 2016-11-09

Šiais laikais žmogui ir numirt ramiai neįmanoma. Dvi dalys- „mano giltinė pasiklydo" ir „nelaimingos sielos; kaip aš pabuvojau pragare", abi šitame albume.