Metuose yra trys dienos, per kurias visi Alkatraso salos gyventojai yra priversti slėptis. Tuo metu į gatves yra paleidžiami keisti padarai iš požeminio kalėjimo. Alkatraso saloje gyvena žmonės, kurie įkalinti ir negali patekti į išorinį pasaulį, dar vadinamą Išore. Jie gyvena savo įprastus gyvenimus ir niekas nežino tikrosios istorijos, kodėl jie atsidūrė saloje ir kas iš tiesų vyksta Išorėje. Tačiau Ešė vienintelė, kurią kamuoja nežinia, ir ji neketina susitaikyti su gyvenimu Alkatrase, ypač tada, kai sužino, kad pabaisos iš požemių nėra tikrasis blogis gaubiantis šią salą. Autorės žodis: Alkatraso sala, kurioje vyksta ši istorija, nėra reali ir neatitinka realybėje esančios salos su tokiu pat pavadinimu. Viskas, kas minima šioje istorijoje, yra mano išgalvota. Bet koks atitikimas su realybe yra atsitiktinumas.

*** -Turiu tau klausimą.-Jo balsas buvo tylus ir gilus. -Kaip ,manai ką pirmą sutrypsiu ,kai ši kompanija priklausys man? -Lėtai nurijau seiles pakeldama akis. ***

ANTRASIS "PASILIK" SEZONAS. NESKAIČIUS JO, NEPRADĖKITE ŠIO. __________ Praėjo ketveri metai. Elizabet nepamiršo, ji gyveno toliau. Tačiau vos tik pabaigusi mokyklą ir radusi tinkamą progą, paliko skaudžius prisiminimus užnugaryje. Regis, viskas savose vietose. Nėra nė menkiausios galimybės jiems ir vėl susitikti milijoniniame mieste. Bet lemtis numačiusi ką kitą. Likimas juos išskyrė, likimas ir suves. Dar kartą.

Pakeista, naujai atgimusi istorija apie gyvenimo išbandymus, drąsą ir nenugalimą meilę. Melitai likimas nebuvo gailestingas: turėjusi sunkią vaikystę ir anksti tapusi našlaite, stengėsi būti tobula. Tobula įdukra, geras žmogus. Ta, kuria visi galėtų didžiuotis. Įrodyti visiems, kad ji gali pasiekti daugiau negu iš jos tikimąsi. Bet vestuvių diena viską pakeičia. Netikėtai pasirodžius jam- tamsos žmogui iš jos košmarų, visas merginos tobulai sustatytas pasaulis griūna it kortų namelis, o praeities vaiduokliai ir miglota ateitis kesinasi palaužti net ir patį stipriausią žmogų. Istorijoje, kaip ir visuose mano kūriniuose, bus smurto. Tiek fizinio, tiek ir psichologinio, bet manau, kad užtenka gyventi rožiniam pūkuotam pasauly bijant pripažinti, kad šie dalykai egzistuoja. Tad cenzo nėra.

Ar gali mergina ir vaikinas būti tik draugais? Geriausiais draugais? Neperžengti plonytės linijos, skiriačios draugystę nuo kažko daugiau? Eglė- paprasta mergina iš Lietuvos, savo laimę bandanti kurti lietuvių sausakimšame Londone. Ten ji studijuoja, dirba ir gyvena su vaikinu Dariumi. Gyvenimas jos paprastas ir gal kiek nuobodus, iki tol, kol neišskrenda trumpų atostogų į žavingąjį Paryžių... Niekada nemiegančiame romantiškiausiame mieste Eglė sutiks tą, kuris sujauks visą jos ramų ir pastovų pasaulį. Žavus, nestokojantis humoro jausmo ir paslaptingas tamsiaplaukis užburs ir vers suabejoti pačia savimi... Bet ne viskas taip žavu ir nekalta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio... Visi turi paslapčių, o žavus veidelis gali būti apgaulingas... Tai istorija, apie vienus iš "...man nebaisu..." ir "...aš drąsi..." veikėjus, kurie, taupant vietą, buvo primiršti, bet naujai prikelti šioje istorijoje :)