Ji gyvena ilgai, ji siekia išgelbėti Žemę, bet, suprasdama savo veiksmų pasekmes, dalyvauja sukeliant visus pasaulinius karus

Sugrįžusi po šešerių metų „nebūties" Iglė maloniai nustemba, kad viskas namuose yra daug geriau nei galėjo būti: šešėlių naikinusių jos žmones nebėra, šeima sveika ir laiminga, ir netgi tas, kurio ji manė niekuomet nebepamatysianti užklysta į svečius. Tik ar ilgai užsitęs jos pačios laimė, kai artėjanti priešų kariauna jau žvangina ginklais? Ar dėl savo sugebėjimų Iglė ir vėl turės tapti savo žmonių gelbėtoja? Ar iš tiesų blogis gali būti panaudotas gėrio vardan? Ar lengva pasirinkti tarp pareigos daugeliui ir savo asmeninės gerovės? "Šešėlių saulė„ iš tiesų yra „Alsuojančios tamsos" tęsinys, tačiau tam, kad suprastumėte, pirmosios perskaityti nebūtina. Veiksmo laikas - XIII amžiaus pradžia, veiksmo vieta - kiek sufantastinta Lietuvos teritorija.

The first time she sees him, he is with a girl in a bathroom stall. The next time he seeks her out she refuses his charm by kissing her best friend Chloe to pretend to be into girls. However escaping him won't be so easy when he is so much more than what he looks and she is forced to meet him in every possible corner by fate.

Aštuoniolikmetė moksleivė Chae-Yeon gyvena Kalifornijoje ir pradeda jau apsiprasti su tėvų skyrybomis. Mergina vis dar šiek tiek nejaukiai jaučiasi mokykloje dėl savo azijietiškos išvaizdos ir dėl nuolatos kariaujančios mamos amerikietės ir tėčio korėjiečio. Tačiau ji gyvenime turi tris geriausias drauges, netikrą brolį ir muziką. Tai padeda jai jaustis geriau ir kai ji gimtadieniui gauna bilietus į išsvajotąjį mėgstamiausios grupės koncertą, mergina turi pasirinkti. Mama, geriausios draugės, pažadas ir Amerika ar tėtis, jo kita šeima, netikras brolis, Pietų Korėja ir dievaičiai berniukai iš BTS? - Minčių pasižaidimai ir gerbėjos svajonės išreikštos per istorijos skyrius PRAŠAU NEKOPIJUOTI IDĖJOS, TURINIO AR PAČIO KŪRINIO. viršelis @rausvas_drakonas

"Sesuo Doloresa ir tėvas Dominykas"- būtent taip Korą ir Dantę pažįsta vietinė tikinčiųjų parapija... Bet tik neapsigaukit. Šiomis sunkiomis sutanomis pridengti kūnai slepia visai kitokias asmenybes. Tarpusavyje susiskaldžiusias asmenybes... Asmenybes, išsiųstas dirbti į vietą, kuri, paprastai, teisėsaugai neužkliūtų... Tiesa pasakius, vienuolynas neužkliūtų niekam... Bet galbūt nuo to viskas ir prasideda? Galbūt blogis ir veisiasi ten, kur jo mažiausiai tikėtumeisi? Sunku susivokti, kai aplinkui rezgamos vien tik keistos intrigos, dingimai ir melagystės. O kur dar besimaišantis ir vienuolės abitą vilkinčiai Korai protą jaukiantis paslaptingas tamsiaplaukis. Tad ką daryti, jeigu net švenčiausi dalykai Žemėje nebėra tokie švarūs? Ir kas, jei išaušus tiesos atskleidimo momentui supranti, jog nebežinai, kuo išties gali pasitikėti?

Tai romanas pagardintas žiupsneliu fantastikos. Fantastinė istorija persipynusi su šiomis dienomis, tačiau pernelyg nenušokanti į nelogiškus užkaborius... Bent jau taip tikiuosi :) Verčiau savo knygos veikėjus mylėti, nekęsti, džiaugtis ir kentėti... Ir verčiau juos tai pajusti kiekvienu savo kūno lopinėliu. Kūrinys yra iš 55 skyrių, ir nepaisant visko, visus juos dievinu. Istorija rašyta prieš gerus septynerius metus, todėl skiriasi nuo mano šiuo metu rašomų kūrinių. * * * „Nejudėdama nužvelgiau sustingusį veidą. Kaip niekad, aiškiai mačiau kiekvieną jo bruožą: pernelyg žėrinčias akis, išsišovusius skruostikaulius, pablyškusią odą, kaip vijoklis tankius plaukus, lyg koks karo dievas nužengęs iš aukštybių ieškantis sau aukų...Jis visas buvo pernelyg nežemiškas... Ir tai varė mane iš proto. Mano širdis vėl pakeitė mušimo taktą, baikščiai suspurdėjo, lyg kolibris po šimto nelaisvės naktų paleistas į laisvę, kvėpavimas užstrigo kažkur gerklėje."

Ar visados verta laužyti taisykles? Atsakymas paprastas - jeigu nori nuotykių, laužyk jas. Tačiau Kantrimė nesitikėjo to, ką jai paruošė likimas. Tamsus miškas turi daugybę paslapčių ir merginai teks nuspręsti, ar ji nori jas sužinoti. Bet ar yra pasirinkimas, kai pasirodo, kad nesi tai, kas galvojai, kad esi. Sveiki atvykę į pasaulį, kur lietuvių dievai yra tikri. Sveiki atvykę sužinoti, kodėl iš tikrųjų Perkūnas nemėgsta Velnio.