Anabele, neesu fetišistas, fetišo apvalioms moterims neturiu. Tačiau tąnakt, kai pamačiau tave klube, pagalvojau jog iš dangaus nusileido Angelas. Kai žvelgiau į tave mano meile, aš nemačiau aukos. Kai žvelgiau į tave manęs neužplūdo noras perrėžti tau gerkle. Vienintelis dalykas kurio norėjau, kad būtum tik mano. Ir kas galėjo pagalvoti, kad mūsų istorija pasisuks tokia linkme brangiausioji? - Tavo Romeo Writer's note: Istorija rašyta senai. Kiek buka. Nenori taisyti, nes man ji arti širdies. Realybėje? galit skaityti tik pirmą ir paskutinę dalį. Manau tik jos vertos dėmesio.

Esu parašiusi daugybę piktų laiškų tamsiomis naktimis ir beprotiškai keistų eilėraščių sėdėdama miške, o kartais kildavusios genialios idėjos istorijoms tiesiog neišsipildydavo, todėl dabar jomis dalinuosi su jumis. Pranešu, kad gali būti daug kraštutinumų ir labai ryški nuomonė.

Pasaulyje, kur kasdien susitinkama su stereotipais, gyvena Eleonora. Mergina, kuriai patinka pastelinės spalvos, mergina, kuri tiesiog išprotėjusi dėl pliušinių žaislų, mergina, kuri spintoje turi daugiau sijonų nei pusė jos bendraklasių kartu sudėjus. Trumpiau tariant - įprasta, stereotipinė mergina. Būdama tokia ji laiminga, jos gyvenimas šviesesnis nei buvo anksčiau, bet iki tokios būties jai teko keliaut nuo stereotipo prie stereotipo, kol galiausiai... net ir šis Eleonoros pilnai neatitinka. #1 in Teen Fiction 17.05.12