✔- atidaryta ✖- uždaryta Sveiki, čia galite užsisakyti viršelius jūsų istorijoms! Žinau, kad tokių „parduotuvių" yra pilna, bet aš noriu išbandyti savo jėgas. (Visi darbai yra mano) -youwillbeone- ~2020~

Istorija skirta konkursui. Palieku viską vertinti jums :) ____ - Prašau! Noriu, kad tai liautųsi! - pasilenkiau į priekį užsiėmusi už galvos. Balta suknelė tarsi debesis nugulė aplink mane, taip susiliedama su baltu it krištolas sniegu. Verksmai dingo, bet šnabždesiai ne. Jie vis nesiliovė kartotis mano mintyse. Šnabždesiai buvo tarsi raudos. Raudos iškankintų sielų, trokštančių amžinojo ramybės miego. - Sustabdykit tai! Prašau! Ašaros nesiliovė riedėti mano skruostais. Jos vis ritosi ir ritosi žemyn, lašėdamos ant šalto žiemos sniego. Gėrėsi į jį, kol galiausiai paskendo jame. Kaip ir aš norėjau išnykti skrądžiai žemę. Pakilo vėjas. Medžiai lingavo, o jų šakos traškėjo kliudomos jo. Senovinė galia buvo juntama aplink. Ji smelkėsi pro odą, minkštuosius audinius, kol galiausiai pasiekė kaulus. Staiga, pajutau vėsius pirštus ant savo nuogo peties. Jie lėtai kilo aukštyn, kaklu, skruostu, kol galiausiai atsidūrė man ant viršugalvio. Šie prisilietimai atpalaidavo mano kūną bei mintis. Galvoje tapo tylu. Šnabždesiai liovėsi. Juodas šėšėlis sušmėžavo man priešais akis. Oras apsunko, pasidarė daug šalčiau, nei buvo prieš keletą akimirkų. Atrodė tarsi oro temperatūra akimirksniu būtų nukritusi dešimt laipsnių žemyn. - Edesa, - balsas buvo sklidinas senovinės galios. - Tavo vieta šalia manęs. Nesipriešink tam, kas žinai, kad yra teisinga. Lėtai pakėliau savo akis ir pažįstamas siluetas pasirodė mano akiratyje. Vis dar laikydamas delną man ant viršugalvio, laisvąja ranką ištiesė priešais mane. Sumirksėjusi kelis kartus, pažvelgiau į man ištiestą ranką.

"Jie aprašė savo gyvenimus. Ką aprašysi tu?" Tiesiog viena didelė betoninė siena, devyniasdešimt devynios žmonių žinutės visiems praeiviams ir viena mergina su dažų flakonėliu delne, ketinanti palikti ką nors ir nuo savęs. Už puikų viršelį dėkoju @AgnuteCic SOTY 2016 laimėtoja (dėkui visiems, kurie balsavo :3 )

Per ne itin ilgą savo gyvenimą Nomė daugiau prarado, negu įgijo. Jai stinga motinos supratimo ir palaikymo, ji be proto ilgisi brolio, kuris po nelaimės visiškai užsisklendė savyje. Mergina neturi tėvo, dėl nuolatinio mokyklų keitimo, nesusirado artimo draugo. Ir dar, Nomė bijo to, kas slypi jos pačios galvoje... Lyg viso šito būtų maža, jai ir vėl tenka keisti mokyklą, bet šįkart ne tik ją - šįkart ji palieka namus, palieka savo miestą ir išvyksta pas senelį, neregėtą nuo vaikystės. Ir tai būtų dar visai pakenčiama, jei jos nepradėtų persekioti monstras, besislepiantis po žydru gobtuvu.

Naujokė Alė susidraugauja su mokyklos atsiskyrėliu, pravardžiuojamu Mulu. Žmonės tiki, kad Mulas yra kažkuo ypatingas. Ar dėl to jo nemėgsta? Ar todėl jis yra atsiskyrėlis? Alei pasitaikė proga sužinoti tiesą, tačiau sužinojus, reikės sumokėti didelę kainą. ----------- Labai dėkoju @FrozenBird už įkvėpimą ir idėją viršeliui

Kukli, vienatvę mėgstanti mergina, kurios gyvenimas bėga pastovia vaga. Ir jos vaikystės priešais, palikęs didžiulius ir nemalonius prisiminimus. Likimas nutaria jiems iškrėsti pokštą ir praėjusius penkeriems metams jų keliai vėl susitinka. Tačiau šį kartą jie abu bus priversti įveikti savo nesutarimus ir susidurti su jausmais, kurių nė vienas nenorėjo pripažinti.

Tveną buvo galima apibūdinti, kaip nedrąsią, šiek tiek nuobodžią, silpną ir besislepiančią už geriausios draugės šešėlio mergaitę. Jai buvo šešiolika, kai vieną naktį ji pradingo lyg į vandenį. Tačiau prabėgus porai metų Tvena atsidaro netikėtai lyg iškritusi iš dangaus. Neįtikėtinas įvykis sužadina visų smalsumą, kas iš tiesų nutiko šiai merginai. Pagrobimo teorija buvo vienintelis paaiškinamas dalykas, tačiau Tvena žinojo, kad jos dingimas buvo kur kas paslaptingesnis. Tai tik įrodo atsirandančios keistos mirtinos galios ir šešėliuose lindinti juodakailė lapė, kuri iš tiesų yra vaikinas su pavojingais kėslais...

Hilė yra kitokia. Nebūtų keista, jei ji negyventų tarp vampyrų. Jos tėvai ją dar visai mažą atnešė į vampyrų akademiją. Nuo to laiko ji daugiau jų nebematė. Mergina tikrų tikriausia vampyrė, bet jaučia, kad kažkas ne taip. Be to, netikėtai ji tampa sergėtoja, ir ne bet ko, ogi gražaus, tačiau kieto charakterio Kleo. Kad ir kiek Hilė jo nepakenčia, pagal sergėtojų taisykles jai tenka jį saugoti. Tačiau tai tik smulkmeniška problema, su kuria Hilė privalės susidoroti, palyginus su kitais netikėtumais vampyrų akademijoje. Istoriją sudaro 3 dalys.

Kol žmonės ramiai gyvena savo pasaulyje, nedidelėse bendruomenėse verda kitokių būtybių gyvenimas. Žvėrtakiai, arba šiuolaikiškai, teriantropai, kadaise buvo dievai, kuriuos žmonės garbino. Tačiau ši praeities dalis išnyko iš istorijos sūkurių, o žvėrtakiai prisitaikė prie žmonijos ir tapo jos dalimi niekam nekeldami įtarimų. Viename iš teriantropų miestų, Kvinse, gyvena paskutinė savo rūšies atstovė Nova. Mergina priklausė senais laikais gyvavusiai karališkai žvėrtakių šeimai, tačiau lemtingas įvykis pasuko visą šios rūšies likimą. Visgi, rodos, sukrečiantis praeities įvykis nenugrimzdo amžiams ir kartu su į Kvinsą atvykusia naująja karališkąja šeima atkeliavo ir naujos bėdos, kurios palies Novos gyvenimą. Mergina privalės susidurti su baimėmis, kurios jai niekada neegzistavo.

*Ši istorija yra susijusi su "Sergėtoja". Veiksmas vyksta po trisdešimties metų, kitoje akademijoje, su kitais veikėjais. JEI NESKAITĖTE "SERGĖTOJOS" JUMS BUS SUNKU SUSIGAUDYTI* *Vampyrų pasaulis nebėra toks, kokiame gyveno Hilerija Von Vestorn. Raudonieji tebekariauja su grynakraujais, tačiau jie yra mažiausia grėsmė, kokia galėjo kilti vampyrams. Pasaulis susiskaldė, vampyrus kontroliuoja aukštesnės jėgos, kurias gaubia šešėliai ir tamsios paslaptys. Atėjo laikas, kai pasirodys nauja legenda, užkirsianti kelią karui ir kitiems pavojams.* Titanija - vampyrė užaugusi žmonių mieste, kelis kartus pakeitė globėjus, kurie nė nenutuokė, kas ji iš tiesų yra. Nors mergina žino apie savo prigimtį, jos tikroji šeima liko užmarštyje. Gavusi galimybę mokytis vampyrų akademijoje, Titanija galiausiai sužino, kad yra žmogaus ir grynakraujo vampyro vaikas, be to, atsiranda jos dėdė kilmingasis. Tačiau atskleista tiesa yra tik šydas, kuris slepia didžiules paslaptis. O ir pati Titanija savyje slepianti galingą elementą nėra vien tik vampyrė turinti žmogaus kraujo. Įsitvirtinusi tarp vampyrų ji atskleidžia savo tikrąsias jėgas.