Viena iš svarbiausių klano taisyklių - visuomet paklusti alfai. Nesvarbu, tu to nori ar ne. Niekada neprieštarauti, niekada neklausinėti kas ir kaip. Tiesiog besąlygiškai jam paklusti. Ne išimtis buvo ir mano šeima.

Jie greiti, nemąstantys ir veikiami instinktų, žudantys visus savo kelyje. Jie lyg padarai iš siaubo knygų ir filmų apie zombius. Mūsų vienintelė viltis gelbėjanti nuo jų ir varanti mus į priekį - kraujas. Kraujas, kuris teka JO gyslomis.

Ištrauka: Pirmą kartą jį pamačiau. Ir visi pasakojimai pasiteisino. Turiu pripažinti alfos Hanibalo pasirodymas buvo efektingas. Visi paklaiko. Stebėjau jį iš šono. Aukštas, tvirto kūno sudėjimo, šaltos mėlynos akys. Jo akys susmigo tiesiai į mane. Kąsnis užstrigo burnoje. Dar niekados gyvenime nemačiau tiek šalčio sklindančio iš kieno nors akių.

Nusistovėjusias žmonių gyvenimo normas sudrumsčia staiga pasauliui pasirodę vilkolakiai. Daugelis jų nebenori tūnoti žmonių šešėlyje. Jie nori valdžios. Žiaurūs, šalti ir nenuspėjami jie ima iš žmonių viską kas tik įmanoma. Todėl norint paprastam mirtingajam išgyventi, reikia kovoti. Ir tai Hazal kova.