Per ne itin ilgą savo gyvenimą Nomė daugiau prarado, negu įgijo. Jai stinga motinos supratimo ir palaikymo, ji be proto ilgisi brolio, kuris po nelaimės visiškai užsisklendė savyje. Mergina neturi tėvo, dėl nuolatinio mokyklų keitimo, nesusirado artimo draugo. Ir dar, Nomė bijo to, kas slypi jos pačios galvoje... Lyg viso šito būtų maža, jai ir vėl tenka keisti mokyklą, bet šįkart ne tik ją - šįkart ji palieka namus, palieka savo miestą ir išvyksta pas senelį, neregėtą nuo vaikystės. Ir tai būtų dar visai pakenčiama, jei jos nepradėtų persekioti monstras, besislepiantis po žydru gobtuvu.

Kiekvieną dieną kažkas nutinka. Nebūtinai tai svarbu visai planetai, bet svarbu man. O tai kas svarbu taupo tik kvailiai, nes tik jie sugeba viską paversti pirmarūšiais paistalais. Tokia esu ir aš. Sauganti viską ko nerasi vos už kampo. O į tai telpa daug dalykų. Paskaitysi ir sužinosi. Neskaitysi taip pat daug neprarasi.