-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau. -Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis. Nedrąsiai pakėliau galvą ir geriau jau nebūčiau to dariusi. Priešais mane sėdėjo Graikų Dievas. Jis vilkėjo juodą kostiumą ir jo marškinių viršutinės sagos buvo atsektos parodydamos lopinėli jo tvirtos krutinės. Jis turėjo kelių dienų barzdelę, kuri jam puikia tiko. Jo juodi plaukai buvo sušukuoti atgal, bet viena neklaužada sruoga nukritusi į priekį. Jo akys. Nuostabios rudos spalvos akys, pačios gražiausios kokias esu mačiusi. Ir jos piktai žvelgė į mane. Pirmas sezonas "Nanny" Antras sezonas "Ex-Wife" #1 meilė [23/05/18]

"I never knew I was living in such darkness until you came into my life and lit it up."

"It was obvious that the phrase was still a little foreign to us; the quiet words still erupting butterflies in my stomach" Disclaimer: credit due to the original writer. This is not my work! I AM UNDERGOING THE VERY TEDIOUS TASK OF EDITING THIS STORY JUST SO THAT I CAN PRINT IT OUT FOR MY OWN ENTERTAINMENT AND THIS IS THE ONLY PLATFORM I HAVE WHERE I CAN DO THIS. NONE OF THIS IS MINE AND I DON'T INTEND ON KEEPING THIS STORY UP ONCE I'VE FINISHED EDITING AND PRINTING THE WHOLE THING OUT, UNLESS SOMEONE IS INTERESTED IN ME KEEPING IT UP. THAT, OR YOU CAN MESSAGE ME AND I'LL SEND YOU A LINK FOR WHERE TO READ IT ON EITHER TUMBLR, ONEDIRECTIONFANFICTION.COM OR, I'M NOT SURE IF IT'S ON THERE BUT I'LL CHECK, ARCHIVE OF OUR OWN. IF I COULD MAKE THIS PRIVATE, I WOULD. BUT AS I'M STILL UPLOADING, PUBLISHING AND THEN EDITING EVERY CHAPTER ONE BY ONE, I CAN'T. I'M SORRY FOR THE INCONVENIENCE.

[You can now purchase 100 Voicemails' paperback on Amazon!] After a car accident, seventeen year old Steve Carlton, goes into a coma. When he does wake up after a few months, he suffers from temporary memory loss. During this time, he starts to go through his messages and voicemails on his cellphone, trying to get a clue of who he used to be. Voicemails sent to him from a girl called Ari might have the answers to his questions. A story told through voicemails.

ANTRASIS "PASILIK" SEZONAS. NESKAIČIUS JO, NEPRADĖKITE ŠIO. __________ Praėjo ketveri metai. Elizabet nepamiršo, ji gyveno toliau. Tačiau vos tik pabaigusi mokyklą ir radusi tinkamą progą, paliko skaudžius prisiminimus užnugaryje. Regis, viskas savose vietose. Nėra nė menkiausios galimybės jiems ir vėl susitikti milijoniniame mieste. Bet lemtis numačiusi ką kitą. Likimas juos išskyrė, likimas ir suves. Dar kartą.

Nauji metai mokykloje. Tie patys klasiokai ir mokytojai. Tik naujas vaikinas klasėje apvers Elizabet gyvenimą aukštyn kojom. Elizabet paprasta mergina, gyvenanti nuobodžiai. Nieko įpatingo. Jokių vakarėlių ir draugų. Mergina nemėgsta visų, tačiau kiti taip pat nepasireiškia noru bendrauti. Aleksas visiška priešingybė. Populiarus, gražuolis naujokas, pavergiantis merginų širdis. Jų nesieja niekas. Jie ir nenori, kad sietų. Bet Elizabet atsitiktinai sužino naujoko paslaptį. Ir pažada ją saugoti. _______________ BAIGTA Cover by @FrenchPers0n

“Duok man dešimt dienų ir aš tau pateiksiu dešimt priežasčių nesižudyti.“ Louis trumpam pagalvojo. “Ir jeigu nepakeisiu tavo nuomonės, galėsi nušokti nuo tos uolos.“ Jei ne dėl Louis Tomlinson, Remy Williams būtu rasta negyva, Hudron‘o upės dugne, sudarkyta akmenų ir tai būtu savižudybė.

Kukli, vienatvę mėgstanti mergina, kurios gyvenimas bėga pastovia vaga. Ir jos vaikystės priešais, palikęs didžiulius ir nemalonius prisiminimus. Likimas nutaria jiems iškrėsti pokštą ir praėjusius penkeriems metams jų keliai vėl susitinka. Tačiau šį kartą jie abu bus priversti įveikti savo nesutarimus ir susidurti su jausmais, kurių nė vienas nenorėjo pripažinti.

Sequel to Dark.

"I'm a monster!" he shouted in my face, his veins popping out on his neck. I tried to hold my tears but failed, all these months of patience and anger caused my body to shake, my heart was pounding so loud in my chest that my blood was boiling in my veins. "No Harry! You're not a monster!" I cried out loud, my chest rising and falling from my heavy breathing. He clenched his jaw and fisted his palms and in seconds, he punched the wall that was behind me right next to me, making me gasp for air. All the anger that built inside me was now replaced by fear as his piercing green eyes turned to a darker shade. "How can you say that after what I did to you?" he hissed, his hot breath hitting my swollen lips, his nostrils flaring. I took a deep shakey breath before I parted my lips to answer him. "Because I can see through you, Harry. I can see your innocence."