Istorija įtraukia į šių dienų Niujorką, pasinerdama į neeilinę meilės istoriją, pakeitusią ne vieno žmogaus likimą. Veiksmas sukasi Milanos Dleis gyvenimo rutinoje: už turtingo vyro pasiryžusi tekėti mergina pasiruošia gyvenimui be meilės vien tam, jog galiausiai netektų likti visiškai vienai. Melancholiškos sielos mergina leidžia dienas toli nuo sužadėtinio, nuolatos išvykusio darbo reikalais, nedideliame bute Niujorko centre, atsiribojusi nuo aplinkinių. Tačiau į jos gyvenimą netikėtai pasibeldžia niekados nepatirtas meilės jausmas, apversdamas pasaulį aukštyn kojomis. Susižadėjusi Milana suvokia, kad negali plėtoti jausmų Deilonui, bet sustabdyti to nemėgina, leidžia sau po truputį grimzti į karštų jausmų sūkurį. Jos jausmai su kiekviena diena plečiasi, gramzdina ją ir grasina neišvengiamu pavojumi. Ką slepia žavinga ir maloni Deilono išvaizda? Kiek paslapčių ir nuoskaudų dengia Milana, žūtbūt pasiryžusi tekėti už nemylimo vyro? Kokie išbandymai laukia mylimųjų, žongliruojančių meilės ir pareigos jausmais? Viskas prasideda nuo puodelio arbatos. TOFA 2018 nugalėtojas.

Įspėjimas - šis fanfiction kūrinys nerekomenduojamas skaityti vaikams iki 16 metų. Voldemortas nugalėtas, burtininkų pasaulyje viešpatauja taika, ir vieninteliai sunkumai su kuriais susiduria Hogvartso mokiniai ir mokytojai - tai pamokos ir išdaigos. Bet kaip sakoma - ne viskas auksas, kas auksu žiba. Istorijos ašis - Severas Sneipas ir jo santykis su aplinka karui pasibaigus. Idėja parašyti šį veikalą kilo po paskutiniosios Hario Poterio serijos knygos. Kaip tik tada ir atradau fanfiction žanrą. Istoriją pradėjau rašyti angliškai, dalis jos taip ir plaukioja internete. Jei atvirai - buvau porai metų užmetus rašymą ir nemaniau, kad vėl kada grįšiu prie šio fanfiction, tačiau prieš keletą dienų, aptikusi senus failus archyve, nutariau jį atgaivinti ir prikelti lietuvių kalba. Haris Poteris ir kiti Hario Poterio knygų veikėjai, paminėti šiame kūrinyje priklauso J.K Rowling. Taip pat man nepriklauso niekas, ką atpažįstate šioje istorijoje. Esu dėkinga knygų autorei už nuostabius kūrinius ir galimybę žaisti su jos veikėjais. Viršelis: ArfangS (arfangs.deviantart.com) Linkėjimai, Kitty Black

Fantastinis, siaubu ir drama paremtas kūrinys, kurio centre atsitiktinai atsiduria aštuoniolikmetė mergina, kankinama siaubingos psichologinės ligos. Jos gyvenime yra nedaug žmonių, tačiau kur kas daugiau esybių, negu manė. Dėl dar vieno atsitiktinumo Rebeka imasi pavojingo žaidimo, kurio gerai neįvertina. Jai ir kompanionams tai atrodė kvaila ir netikra, kol ne tapo per vėlu. Keisti įvykiai ima galutinai stumti merginą prie palūžimo ribos, bet niekas nekreipia atitinkamo dėmesio, laiko tai naujais ligos simptomais. Juk kaip kas nors galėtų patikėti nematomais namų įsibrovėliais, atakuojančiais ne visai stabilią Rebeką. Tačiau jai neteks tvarkytis vienai. Kai kas patikės ir norės padėti, bet nežinia ar tai įmanoma. Galbūt tai iš tikrųjų liga ir visa tai netikra... O gal iš tiesų pagalbininkas ar keli jų - tėra dar vienas būdas ją sužeisti? Galų galiausiai, ar tikrai egzistuoja atsitiktinumai? Ar įmanoma, jog tai natūralus pasaulio dėsniai? O gal kažkieno sumanus planas, jau seniai paruoštas ir po truputį rutuliojantis grandiozinio finalo link? Kas svarbiausia, ar gali tokia įvykių seka baigtis gerai? Jei ir gali, ar taip pasiseks Rebekai, ar kažkam kitam?

Sugrįžusi po šešerių metų „nebūties" Iglė maloniai nustemba, kad viskas namuose yra daug geriau nei galėjo būti: šešėlių naikinusių jos žmones nebėra, šeima sveika ir laiminga, ir netgi tas, kurio ji manė niekuomet nebepamatysianti užklysta į svečius. Tik ar ilgai užsitęs jos pačios laimė, kai artėjanti priešų kariauna jau žvangina ginklais? Ar dėl savo sugebėjimų Iglė ir vėl turės tapti savo žmonių gelbėtoja? Ar iš tiesų blogis gali būti panaudotas gėrio vardan? Ar lengva pasirinkti tarp pareigos daugeliui ir savo asmeninės gerovės? "Šešėlių saulė„ iš tiesų yra „Alsuojančios tamsos" tęsinys, tačiau tam, kad suprastumėte, pirmosios perskaityti nebūtina. Veiksmo laikas - XIII amžiaus pradžia, veiksmo vieta - kiek sufantastinta Lietuvos teritorija.

Per ne itin ilgą savo gyvenimą Nomė daugiau prarado, negu įgijo. Jai stinga motinos supratimo ir palaikymo, ji be proto ilgisi brolio, kuris po nelaimės visiškai užsisklendė savyje. Mergina neturi tėvo, dėl nuolatinio mokyklų keitimo, nesusirado artimo draugo. Ir dar, Nomė bijo to, kas slypi jos pačios galvoje... Lyg viso šito būtų maža, jai ir vėl tenka keisti mokyklą, bet šįkart ne tik ją - šįkart ji palieka namus, palieka savo miestą ir išvyksta pas senelį, neregėtą nuo vaikystės. Ir tai būtų dar visai pakenčiama, jei jos nepradėtų persekioti monstras, besislepiantis po žydru gobtuvu.