Ši istorija apie mergaitę vardu Džesika. Džesikos gyvenimas nepavydėtinas. Jis itin skaudus ir pilnas išbandymų. Tad apie tai rašysiu čia.

Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi, meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui. Visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia... Tai biblijos mėšlas kurį mums mokiniams kala į galvą. Meilė niekada nesibaigia. Koks absurdas. Jei tai tiesa, kokio velnio mano tėvas paliko mamą? Kokio velnio jis vis vežasi mane supažindinti su savo naujomis „gyvenimo" meilėmis kiekvieną mėnesi? Meilė tai sušiktas melas. Ji neegzistuoja.

-Aš.. Negaliu. Aš... -Aš žinau, kad tu meluoji, tu nuo manęs niekur nepabėgsi, lauksiu tavęs šiandien po pamokų.

"Luke,bet mano mama ištekėjus už tavo tėčio." "Kokį ryšį tai turi su mumis?" *** Tai pirma istorija kuria apsiėmiau rimtai ir baigiau. Kai pradėjau ją rašyt nelabai ir nusimaniau daug apie rašymą,daug kartų buvau ją apleidus,bet po daug laiko,vis tiek tęsdavau ir po metų,pagaliau ją pabaigiau ir didžiuojuosi savimi dėl to. Taip,kad beskaitydami suprasite,kad kuo toliau,tuo istorija vis gerėjo :) Dalys bus taisomos ar šiek tiek keičiamos. Highest rank in Fanfiction➡#1