Kai 45 minutės staiga ima ir tampa nebe tokios nuobodžios arba, kai iš kontrolinių gaunami dešimtukai nebėra vien didėlio ir sunkaus darbo atlygis. Ir, kai iki kaulo smegenų yra išmokstama akių ir savų gestų kalba.

‘‘Ji sėdėjo ant senos neikaįnamos dulkėtos sofutės. Su riedančiomis ašaromis ji plėšė rudo albumo gražius, pieštus piešinius. Ji juos metė į ugnį. Stebėjo kaip jos buvusi laimė ir meilė dega. Su kiekviena minute jai darėsi vis sunkiau ir šalčiau. Mintys nedavė ramybės. Piešiniai kurie buvo deginami jai sukelė didelius prisiminimus kai ji buvo turtinga graži ir mylima dvarininko dukra.‘‘

Korinos gyvenimas nuo pat vaikystės buvo sudėtingas - tėvas negalėjo pažvelgti į dukrą, kuri pražudė jo žmoną, du vyresni broliai ją engė bei baudė už mažiausią nepaklusnumą. Nors mergina troško bėgti ir gyventi savo gyvenimą, išmokusi paklusti Korina laukė savo progos. Ir ji pasitaikė, kai per vakarėlį mergina gavo žinutę kviečiančią pabėgti. Koks Korinos likimas? Ar ji išdrįs palikti namus? O jei ir taip, kas jos laukia už aukštų dvaro sienų?

Jis liūdnai pagarsėjęs paskalų skilties žurnalistas. Dėl bėdų spaudžiančių jo pečius Sebastijonas Raudas isidarbina visiškai kitokio pobudžio leidinyje. Pirmas darbas bendras straipsnis su paslaptingiausių jam žinoma moterimi. Jie išvažiuoja i romantiškaja Italija. Užgimsta jausmai, bet gyvenime nėra nieko lengvo ir be priežasties. Istorijoje yra aistringu ir intymiu scenų. Labai laukiu jūsų komentarų.