Šalia Donatilės mokyklos visada stovėjo namas. Didelis ir paslaptingas, už aukštos tvoros, rodos, kažką slepiantis. Vartai visą laiką būdavo uždari. Tačiau vieną kartą, it tyčia, atsidarė. Smalsumas Donatilę nugalėjo. Ką ji ras viduje? Pasaulyje egzistuoja dalykai ir padarai, apie kuriuos paprasti žmonės nežino. Aiškiaregiai gali ne vien tik matyti praeitį ir ateitį. Demonai gali įsimylėti, o angelai - gyventi tarp žmonių. Ar visa tai tiesa, ar tik pramanas? Tai sužinos Donatilė, užėjusi į paslaptingąjį namą. Sužinosite ir jūs, jei eisite drauge. Dėmesio! Istorija sena, jau esu ją kėlusi poroje FB istorijų puslapių, tad nenustebkite, tikrai neplagijuoju kažkieno kito darbo. Maloniai kviečiu paskaityti :)

Kol žmonės ramiai gyvena savo pasaulyje, nedidelėse bendruomenėse verda kitokių būtybių gyvenimas. Žvėrtakiai, arba šiuolaikiškai, teriantropai, kadaise buvo dievai, kuriuos žmonės garbino. Tačiau ši praeities dalis išnyko iš istorijos sūkurių, o žvėrtakiai prisitaikė prie žmonijos ir tapo jos dalimi niekam nekeldami įtarimų. Viename iš teriantropų miestų, Kvinse, gyvena paskutinė savo rūšies atstovė Nova. Mergina priklausė senais laikais gyvavusiai karališkai žvėrtakių šeimai, tačiau lemtingas įvykis pasuko visą šios rūšies likimą. Visgi, rodos, sukrečiantis praeities įvykis nenugrimzdo amžiams ir kartu su į Kvinsą atvykusia naująja karališkąja šeima atkeliavo ir naujos bėdos, kurios palies Novos gyvenimą. Mergina privalės susidurti su baimėmis, kurios jai niekada neegzistavo.

„Tyras blogis ne apie priežastį. Tai apie buvimą be jos" Šnabždesiai subyrėjo. Dėl to, kad nebuvai tuo, kas esi, o tik tuo, kuo norėjai būti. Pasaulis čia kiekvienam savaip sunkus. Vieni atranda save per priežastis. Kiti jų laikosi. Treti - nesivaiko visai. Jie tiesiog yra. Tai pasakojimas apie veikėjus, praėjusius ledą po kojomis, bet vis dar įsikibusius savęs. Apie destrukciją - savęs ir kitų. Apie tai, ką reiškia būti tokiu kaip Grifas, nuolat rimbu plakantis blogio jėgas. Apie iškrypusį Deimanto mąstymą. Apie tai, kad idealas ne visada idealus, ir kad gėris gali virsti blogiu - ir jam tai patinka. Apie trikdančią meilę. Apie klaidas, apie skausmą - nes tik jis jiems ir liko. Apie tikimybę nesitikėti to, kas liko po visko. Tyras blogis. Destrukcija tai „Juodamtinų serijos; „Drąsių Niekas Nežudo"; „Šnabždesių" pasaulio ir „Pragaro kartos" tęsinys. („Demono kūnas" ir „Našlaitis susiję")

Laikas,tai gyvenimo momentas kuris lekia neapsakomai greitai ...tu tik vos spėji atsikelti ryte, žiūrėk diena jau baigiasi ,laikas miegoti ir vėl keltis ... viskas taip greit lekia... tie patys veidai ,tie patys tėvai ,draugai ar mokytojai ... viskas tas pats... tau tiesiog norisi kažką keisti, bet negali, nes bijai suklysti ... bijai likti nesuprastas ar neišgirstas... Bet vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojomis, kai mama su nerimastingu balsu pakviečia tave prie stalo pasikalbėti... Tuo pačiu tu jauti kažką gero ,bet tuo pačiu ir blogo ,nežinai ko tikėtis... Gulėjai lovoje ,o dabar jau keliesi nuo jos ir eini pasikalbėti... Viskas keičiasi ...Išėjusi iš kambario susitinki su broliu, kurį taip pat pakvietė ir tada pradedi lenktynes... Braunamės per vienas kitą rizikuodami susižeisti krintant nuo laiptų ,kai staiga įlekiame į virtuvę ir pamatome abu tėvus sėdinčius prie stalo su tokia keista išraiška norinčia kažką pasakyti ,bet labai bijančia mūsų reakcijos. Pirma mintis atėjusi į galvą buvo labai kvaila "tėvai skiriasi ?" Ne... negali būti gi jie sėdi susikibę už rankų , "kažkuris neteko darbo ? "Ne...jie dėl to tikrai nebūtu mūsų pakvietę... Mintys viena po kitos lindo man į galvą kai staiga jas nutraukia gilus mamos atsidūsimas ir tėčio liūdnas ,rūpestingas žvilgsnis žvelgiantis į mus ... _________ Tai mano senesnė istorija, kurią kūriau gal dar 2017 metais, todėl ji nėra tobula, nėra ideali ir yra kiek naivesnė, nei mano kuriamos istorijos dabar. Bet tikiuosi patiks, kažkada ateityje, ją sutvarkysiu jei bus daugiau norinčių. Ačiū kad skaitote ❤️

Po tapimo kiborge ir pabėgimo nuo pamišusių mokslininkų Nerainė visiškai atsižada žmogiškumo. Trokšdama nuslopinti protą ir širdį aptemdžiusį įniršį, dvejus metus praleidžia medžiodama nuodėmingus mirtinguosius. Per vieną medžioklę nutinka keistas dalykas. Kažkodėl pamanęs, kad Nerainė pateko į bėdą, vampyras ją išgelbėja nuo užpuoliko. Nuo tos lemtingos nakties, kai į Nerainės gyvenimą neprašytas įsibrauna Elijus, viskas pasikeičia. Jos taip stipriai kaip ankščiau ima nebevilioti žmonių medžioklė, skaudūs prisiminimai atveria viena po kitos iki galo neužgijusias žaizdas, o širdyje užgimsta nauji jausmai, galintis arba visiškai sunaikinti Nerainę arba prikelti naujam gyvenimui. Ir tik nuo jos pačios priklausys, ar gęstanti viltis atgims, ir ji pagaliau supras, kad pasaulis nėra tik amžinos ir bekraštės tamsos karalystė. Thank you for amazing cover @blazebby06

Ravena - Kruvinojo mėnulio naktį gimusi mergaitė, kurios likimas nulemtas jau nuo pat pradžių. Ji pusiau demonė, prievartos ir kančios vaisius, tačiau to nežino, nes Antrojo visatų karo metu buvo išsiųsta į Žemę ir taikiai gyvena su savo globėjais. Deja, Ravenos gyvenimas drastiškai pasikeičia, kai po truputį pradeda ryškėti pirmosios jos galios ir ji susipažįsta su Krištolo rūmų savininku Neptūnu. Norėdamas, kad ji padėtų iš Nebūties pasaulio išlaisvinti Arelą, tikrąją Ravenos mamą, jis atskleidžia tamsią jos demoniškosios kilmės paslaptį. Nežinodami, kokie pavojai laukia priešakyje ir kiek priešų sutiks pakeliui, jie ryžtasi leistis į kelionę, siekdami kuo greičiau ją išgelbėti. Ar Ravenai pavyks pasinaudoti prabudusiomis galiomis, kad įgyvendintų savo tikslą? O jeigu viduje glūdinti demoniška prigimtis visam laikui sunaikins jos sielą? Pirmoji „Demono vaikas" dalis

Eliana Naitway nuo pat mažens mato dvasias. Tėvai mano, kad ji serga, todėl paslapčia ją vedą į psichologo seansus. Jos gyvenimas netoks ir tobulas. Nors kiti manė kitaip. Jos šeima beprotiškai turtinga, Eliana vienturtė, todėl jai atitenka visas turtas, bet visi klysta. Elianai mažiausiai rūpi turtai, jai trūksta tėvų dėmesio, nes jie dirbą visą dieną ir netiki niekuo ką ji mato. Staiga Elianos tėvams pasiūlo geresnį darbą, todėl jie persikrausto į naują namą. Namas nors ir atrodo naujas, ištikro jis daug senesnis. Eliana likdama viena namie, sužino šiurpią namo paslaptį, ir jame gyvenančius kitus gyventojus, kurių nieks nemato, išskyrus ją. Eliana įtraukiama į mirtiną žaidimą su dvasiomis, iš kurio ją gelbsti dar paslaptingesnis vaikinas. The highest rank in paranormal: No.2

When college student Indie finds out her boyfriend cheated on her, she hooks up with his best frenemy Reece as payback but doesn't expect their one-night stand to lead to something more. ***** Indie Easton and Reece Griffin hate each other. He thinks she's annoying; she thinks he's a jerk. But when Indie finds herself stood up on her birthday by her cheating boyfriend, all the old rules go out the window. When she shows up at Reece's apartment, all she wants is a one-night stand, but with sexual chemistry this strong, how can they stop after only one night? Their arrangement will be casual - absolutely no feelings involved. But the more time they spend together the harder it is to remember why they hate each other in the first place. Will enemies with benefits turn into lovers? Or will all this sexual tension go to waste? Content warning: This story contains references to child neglect Cover designed by Ren T

Jie žinojo. Šiurpuliukai nukrėtė mano kūną nuo pat galvos iki kojų. Jie visąlaik žinojo. Vis bandžiau giliai įkvėpti oro, bet atrodė, kad plaučiai siubliuško ir niekada nebeužsipildys. Jie tylėjo. Girdėjau aukšto dažnio cypimą ausyse, kuris varė iš proto. Jie nesakė. Akyse vaizdas darėsi neryškus, apčiuopomis bandžiau susirasti kažką, už ko galėčiau prisilaikyti ir išlaikyti pusiausvyrą. Jie slėpė tiesą. Jaučiau, kaip širdis krūtinėj daužosi lyg bandytų išsiveržti iš kūno. -Marlau,- lyg tolumoj išgirdau savo vardą. Pakėlusi akis stebėjau kiekvieną iš jų. Stebėjau jų veidų išraiškas, stebėjau jų akis ir kūno kalbą. Jis žengė arčiau manęs tiesdamas ranką. -Ne,- sugebėjau išveblenti papurtydama galvą. Šleikštulys kilo aukštyn gerkle ir aš norėjau išsineždinti iš tos prakeiktos vietos. Norėjau dingti. Veiksmo, netikėtų posukių, aistros, neapykantos ir dar begalės jausmų kupina istorija. Kviečius skaityti:)

Heratėja stovėjo toleliau ir giliai alsavo. Tuo metu jai atrodė, kad jos kvėpavimas toks garsus, kad visi netrukus išgirs ją, todėl ranka užspaudė burną. -Aš neleisiu jai užimti sosto,- iki skausmo pažįstamas balsas prabilo. Hera suraukė antakius. -Ji neverta karūnos,- šaltas tembras paantrino. Princesė suprato, kad žaidimams vietos nebeliko. Visa tai, kas jai anksčiau atrodė kaip kvaili nesutarimai, tapo košmaru, kuris išvydo dienos šviesą. Galvoje sukosi daugybė minčių, o virpantys pirštai lėtai slydo žemyn. Ji turėjo rinktis - Aspenas ar Nikas. Kažkada Heratėja pažadėjo sau - ji niekada nesirinks tarp jų dviejų, tačiau dabar ji neturėjo išeities. Kojos pradėjo nešti į tolį anksčiau, nei ji galėjo suvokti, kas dedasi aplinkui. Akadija - viena iš daugelio karalysčių. Čia Idelsonų šeima karaliauja nuo neatmenų laikų. Heratėja - būsima sosto paveldėtoja. Nors princesė turėtų intesyviai ruoštis perimti karūnai, visas kortas sumaišo du visiškai skirtingi vaikinai. Nekilmingas vaikystės draugas Aspenas ir Faverano princas Nikolas. Negalėdama atsekti savo tikrųjų jausmų, Hera priims ne vieną ir ne du netinkamus sprendimus. Ką teks paaukoti, kad Heratėja taptų laiminga? Kas slypi už tikrųjų Akadijos vartų?...