Keturi vaikai. Keturios netobulos tobulos šeimos atžalos, kurios pasiklydusios šiame nuodėmių pilname pasaulyje. Keturios sielos ieškančios kažko gyvenime... Kamila, trečias vaikas šeimoje, kurioje meilė vertinama kaip silpnybė. Ji užaugo apsupta trijų brolių, kurie ją saugojo. Nors jai to nereikėjo. Ji šalta kaip ledas ir visi jos bijo arba nekenčia. Vaikinai ją vadina ledo karaliene, o merginos kale. Bet jai tai visai nerūpi. Nes ji neturi širdies. Ją sunaikino berniukas dėl kurio ji nekenčia viso pasaulio. P.s. istorijoje daug suaugusiems skirto turinio, tai apima seksą,keiksmažodžius ir smurtą.

Šią istoriją pradėjau rašyti prieš septynerius metus, kai tik pradėjau savo „karjerą" wattpade. Tuo metu ji susilaukė labai daug dėmesio, buvo visuose topuose, visi ją skaitė ir kelerius metus prašinėjo manęs naujų skyrių, nes buvau parašiusi tik pirmus dešimt ir sustojau. Po penkerių metų pagaliau pratęsiau ir pabaigiau istoriją, tad linkėjimai visiems, kurie taip ilgai laukė ^^. „Kankink mane ir toliau, nes tik tavo kankinamas aš galiu gyventi". labai labai MATURE. Skaitytojai patys atsakingi už savo psichinę sveikatą.

"Tu turėsi pavaidinti jo merginą" "Kiek laiko?" "3 metus..." Highest rank in Fanfiction #5

Drąsa be sveiko proto - stati nuokalnė į bedugnę. Ir jie tokie buvo. Jie slėpė savo baimes po savo sukurtomis kaukėmis. Plukdomi vidinių išgyvenimų vis naudojosi ta beprotiška drąsa, kuri veikė it antibiotikai ligą. Drąsių niekas nežudė ir tai buvo visiška tiesa iki kol jų tikrieji veidai atsisuko į tai, ko jie ligi tol nematė. Malijus ir Kilijanas buvo geriausi draugai nuo pat vaikystės laikų. Jų šeimos bendravo. Jiedu kartu išėjo į pirmą klasę, gavo savo pirmąsias pusbritves. Jų bilietas į laimės traukinį buvo su nesibaigiančiu galiojimu. Deja, likimas užtaisė savo snaiperio ginklą tada, kai mažiausiai to tikėjosi. Dėl pernelyg didelės savimeilės, Malijus sugriauna ne tik savo, bet ir dar dviejų brangių žmonių gyvenimus. Kontrolinis likimo šovinys pataiko tiek į geriausią draugą, tiek į seserį. Už visas savo nuodėmes, kurių nebepajėgia ištaisyti, Malijus yra priverstas susipažinti su kai kuo stipresniu už visą žmoniją. Elita kartu su savo šeima atsikrausto į seną Ladono miestą.Tai mergina sau teigianti, kad niekas nemėgsta būti naujoku svetimoje vietoje, nors pačią ištiko toks likimas.Pernelyg arti savęs neprisileidžianti žmonių, Elitą pačią suranda tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių siekia jos dėmesio. Vieniems tai priežastys, kitiems, tai aukščiau kažko, ko manė, kad niekada nesuras. Ji niekada nemokėjo gražiai piešti, tačiau po ranka nešiojasi fotoaparatą. Ji nebuvo iš tų, kuri vaikščiojo susikibusi rankomis su vaikinu, ji niekada neturėjo geriausios draugės, nes visi bandymai nukeliaudavo kažkur į širdies gilumas. Ji buvo iš tų tylių, ramių žmonių, kurie žiūrėjo savęs ir savo šeimos. Deja kaldami savo likimą nesuvokiame, kad kartais būna arba labai prastas kalimas arba labai bukas plaktukas. O kartais ir abu. Sveiki atvykę, į Aukštutinį senąjį Ladoną, kur įėjimas nemokamas, o problemos pasitinka išskėstomis rankomis. (

Užuojauta sklinda iš lūpų kitiems, bet ką daryti, kai tos užuojautos reikia mums patiems? Artema ir jos sesuo buvo auginama atsakingai ir griežtai. Nuo lankymosi bažnyčioje iki gebėjimo susitaupyti pinigus pačiom ir nusipirkti taip norimus daiktus. Taip buvo visada iki kol Artemos šeimą ištinka nelaimė ir ji lieka stovėti ant plikos žemės. Jos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Jos mąstymas, jos vertybės, jos norai pasikeičia į kažką, ko ji pati neatpažįsta. Kapstydamasi po paliktus pelenus ji susipažįsta su Arenu. Tai dvi praeitys, dvi ateitys, kurių atskirti nereikėtų, kurių padalinti nevertėtų. Jų pažintis niekuo nesiskyrė nuo tų, kurie ieškojo ir surado arba kurie vis dar ieško ir neranda. Jie buvo du atsitiktiniai nepažįstamieji kažkokiame bare. Ji, kaip nedera, merginai, visiškai apsinešusi, o jis dar tik bekeliantis butelį prie lūpų. Jaunystė ir veržlumas įprasti terminai jų gyvenimuose, tik štai, kas sujungė juos netyčia, atvėrė ir prarają, galinčią sulaužyti visus dešimt rankos pirštų. Triviumo istorija supažindina su kažkuo į ką vertėtų įsijausti per daug nežinant, kas laukia priešaky.

Mėta - palikta tėvų likimo valiai. Užsispyrusi, ugninga, mėgsta riziką. Prisižadėjusi niekada neįsimylėti. Dovydas - netekęs tėvų dar visai neseniai. Verslininkas, žodžio žmogus, mėgsta nugalėti. Pasižadėjęs atkeršyti tėvus nužudžiusiai moteriai. Likimas lems, kad jie susidurs. Prasidės aistra ir galbūt meilė. Bet lemtis pakiš koją... P.s. yra sekso scenų ir nevisai gražių išsireiškimų.

"Rūpi man ,todėl turiu tave paleist, kol nesunaikinau mūsų abiejų"

Aš pasirinkau širdies balsą ❤️ Nebijojau sudegti❤️‍🔥 IR JI MANĘS NENUVYLĖ⚘️ Mano ir Aleksandro gyvenimas prasidėjo kaip pasaka. Ar vaikystėje tėvai sekdavo pasakas, jog gražuolė princesė įsimylėdavo pasakos piktadarį? Užaugome ir pasakomis jau nebetikime. Princesės, princai, raganos, piktadariai, fėjos egzistuoja mūsų pasaulyje, tik jie visai kitokie, nei mums pasakodavo vaikystėje. Mane pagrobė princas žvėries kailyje, kurį aš pamilau. Tai mano, Leticijos, istorija, kuri prasidėjo... - Undinėle, gal jau užteks semtis energijos iš vandens ? - Sustingau išgirdusi jo balsą. Atsisukusi išvystų tą žvėrį ir jo palydą vieną akį ,- Iš tiesų toli pabėgai nuo manęs. Kartais, kad taptum laimingu turime patys susikurti savo pasaką ir nesvarbu, jeigu tavo odą drasko šimtas rožių spyglių... -Lejakat- Baigta❤ PASTABA - ISTORIJA NĖRA REDAGUOTA, TODĖL GALI PASITAIKYTI NEMAŽAI KLAIDŲ. 😢

Nagi Ana užteks jį nužiūrinėti juk jis tavo matematikos mokytojas! pati sau mintyse pasakau, bet mano akys neklauso ir toliau žiūriu į šį sekso dievuliuko akis. Staiga jis pagauna namo žvilgsnį ir jo lūpų kampuočiai šiek tiek pakyla, o mane išmuša raudonis..