Jau buvo praėję 14 metų po to, kai jaunas paauglys Haris Poteris nugalėjo visų laikų baisiausią burtininką Valdovą Voldemortą. Visas magijos pasaulis sužinojo apie legendinį Harį Poterį, net ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Rebeka Miller - šešiolikmetė žiobarų kilmės ragana, kuri mokosi Amerikos Brukveino magijos mokykloje. Brukveinas, tai žiobarų kilmės raganų mergaičių magijos mokykla Džordžijos valstijoje. Karališkoji magijos mokykla, tai 1997 metais įkurta grynakraujų burtininkų mokykla Šiaurės Dakotoje. Jame buvo priimami, tik grynakraujai burtininkai. Jie toliaravo juodąją magiją ir buvo priešiškai nusistatę prieš negryno kraujo burtininkus. Tačiau 2012 metais po kraupių įvykių, Amerikos magijos ministerijos nutarimu Karališkoji magijos mokykla buvo uždaryta, o visus mokinius perkėlė į Brukveiną. Kas bus, kai dvi skirtingos mokyklos bus sujungtos? Ar nesikartos tie patys kraupūs įvykiai? Sužinosite netrukus!

🥇#1 ROMANTIC (2020 gruodis) 🏅#4 ROMANAS (2020 gruodis) 🏅#5 DRAMA (2020 gruodis) 🏅#6 LOVE (2020 gruodis) Psichologinė/romantinė meilės istorija turinti kriminalo, erotikos bei humoro elementų. Iš pirmo žvilgsnio pagrindiniai veikėjai atrodo visiškai skirtingi. Vyrukas - linksmas, sarkastiškas, mėgstantis lengvą flirtą, grubokas, valdingas. Mergina - palūžusi, tačiau savo skausmą slepia po įžūlumo ir alkoholio "kauke". Olivijos šeimos tragedija priveda prie beprotiško noro keršyti, tačiau kerštas suveda dviejų žmonių likimus - Olivijos ir Ethano. Aprašoma meilės istorija, praeities šešėliai, psichologinė būklė, išgyvenimai, nusikalstamas gyvenimas. Jeigu mėgstate dramas, romantiką, psichologiją, kriminalą bei tikite likimu - ši istorija kaip tik Jums. Perspėjimas: Bus N-18 erotikos. P.s. Istorija bus kruopščiai taisoma pabaigus ją rašyti, kadangi tai ką ruošiatės skaityti dabar - pirmutinis/juodraštinis variantas. Gali būti smulkių nesutapimų.

Kam per ilgas visas skyrius iškart, skaitykite dalimis. Tam dalių skirstymas ir buvo padarytas:) Įsivaizduok, savo pirmąją meilę. Tą jausmą, kuris užplūsta pirmą kartą jums pasibučiavus, pirmą kartą prisipažinus meilėje. Užplūsta malonūs ir šilti jausmai.Tiesa? Atrodo jūsų pasaulis apsiverčia, tam tikra prasme viskas tampa tobula, nes žmogus, kurį tu myli tau jaučia tą patį. Bet tada kaip visada gyvenimo tikrovė tau trenkė per veidą. Neįmanoma gyvenime turėti vien laimingos meilės. Kiekviena meilės istorija neša ne tik savo džiaugsmą, bet ir savo negandas, barnius, nesutarimus, kova su pačiu savimi. Kad ir kaip norėtumėme laimingam gyvenimui neužtenka vien meilės. Neužtenka, jei nori išsaugoti save, neišduoti savo šeimos. Bent man neužteko. Ką darytum, jeigu paaiškėtu, kad asmuo, kurį myli visa savo širdimi nėra geras? Jis savanaudis, save keliantis aukščiau visų, kito kančia jam nieko nereiškia. Tiesa sakant dažniausiai jis ir būna tas, kuris nešą kančią kitiems. Ar mylėtum toliau asmenį, kuris gyvenime neturi nieko šventa? O gal vardan meilės atleistum jam viską, nes šio asmens netektis būtu per daug skaudi tau? Galiausiai pasirinktum ko šaukiasi tavo širdis ar savo artimuosius? Ka rinktumeisi ypač, kai tavo mylima pabaisa tau tai pat prisiekinėja meilę?

Tai antra knygos "Tamsa" dalis. Jaučiu, kaip tamsa mane apglėbė savo rankomis. Žinau, kad turiu atsitraukti, bet nepajėgiu ir jaučiu kaip mane ji vis labiau pasiglemže . Žvelgiu į pabaisą tamsos, kuri sako mane mylinti. Bandau vėl atsitraukti, pabėgti nuo jo, bet ne įšeina. Pabaisa toliau stipriai laiko mane, kad likčiau vien jo. Įkvėpiu bandau paklust proto balsui, bet širdis neleidžia. Jį myli pabaisą. Bandau toliau kovot karą su širdim nors matau, kad jį jau pralaimėjau. Štai dar ta pati pabaisa tyliai šnabžda man į ausį, jog myli, kad tik ji mane gali padaryti laiminga. Blogiausia, kad tai tiesa, be jo tikrai aš nebusu laiminga. Kai pamilsti, kurio neturėtum. Galiausiai tau tenka kovoti karą su pačiu savimi. Tu renkiesi proto balsą, bet kūnas ir širdis tave vis išduoda. Tai karas, kurio laimėti tu negali. Jei paklusi proto balsui pasmerksi save širdies skausmui. Jei paklusi širdžiai ir kūnui pasmerksi save sąžinės graužačiai ir savęs išdavimui. Tai gi ką geriau rinktis meilę ar pačią save? Ypač kai pabaisa naudojasi kieviena proga ir vilties kibirkštėle, kad liktum su juo.

Tai trečia knygos "Tamsa" dalis. Jo akys žvelgė tik jį ją. Jam ji buvo viskas. O aš tebuvau stebėtoja kenčiančia širdimi žinodama, kad jis niekada nebus mano. Aš vis sakiau, kad rasiu ir kažką, kas žvelgs į mane tokių žvilgsniu, kaip jis į ją, nes nepamilti to, kuris į tave taip žiūri neįmanoma. Deja taip ir neradau tokio žvilgsnio savininko. Netgi tas kur mylėjau pradingo iš mano akių praradęs mylimąją. Todėl nebegalėjau jo mylėti netgi iš tolo. Jo nebebuvo. O aš kentėjau dvigubai netekusi jų abiejų. Aš jį mylėjau, bet turėti negalėjau. Jis priklausė kitai. Kai galiausiai gavau progą jį turėti jis buvo ne tai, kas maniau ir aplink liko tik tamsa su blogiu.

Amelijos gyvenimas buvo sunkus, patirtos traumos skandino ją vienatvėje ir ašarose. Ji nebematė prasmės gyventi, bet pati bijojo viską nutraukti. Ji laukė, kol viskas pasibaigs savaime. Bet vienas neatsargus žingsnis ir jie ateina jos. Vos per vieną akimirką Amelijos gyvenimas yra visiškai ištrintas ir jai atsiranda galimybė viską pradėti nuo pradžių. Deja tai ne taip paprasta kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Sunkios, alinančios treniruotės, nekalta draugystė kuri paženklinta skausmu ir pirmosios meilės kibirkštys sujauks merginos galvą. Fizinis skausmas, nuspaustas gaidukas ir viduje auganti kaltė vis labiau bandys ją palaužti. Kito kelio nėra, ir ji tai žinojo dar žaidimui neprasidėjus. už nuostabų viršelį dėkoju @Kittemaya

Žaidimo pradžia - Tęsinys. Kai kurios istorijos nesulaukia laimingos pabaigos. Tikėti pasakomis buvo per daug naivu. Maniau visas skausmas liko praeityje, bet iš tiesų viskas dar buvo prieš akį. Amelija Lander, devyniolikametė mergina patekusi į saugumo centrą dar būdama paauglė manė, kad gyvenimas yra žiaurus. Ji nesuvokė ką atiduoda ir dėl ko aukojasi, bet pavojai ir keli žingsniai nuo mirties atvėrė jai akis. Vienintelė taisyklė kurios ji turėjo laikytis tai neprisileisti žmonių. Pamilusi Maksą ji pasmerkė save dar didesnėms kančioms. Jos gyvenimas dar kartą apsisuka aukštyn kojoms ir šį kartą tai bus paskutinis jos žaidimas. Ir tik jo pabaigoje ji suvoks kiek daug ji prarado. už nuostabų viršelį esu dėkinga @Kittemaya

"Rūpi man ,todėl turiu tave paleist, kol nesunaikinau mūsų abiejų"

Atiduodu duoklę fantastikai, todėl tai yra fantastinis romanas. 1 Knyga "Neprabudęs Kraujas" 2 Knyga "Prabudęs Kraujas" * * * Jei būtų kitas laikas ir kita vieta, Nebūtų monstro mano viduje, Kuris nagus galanda paslapčia Ir augina baisų troškulį lengva... ________________________________________ Kajai Relark buvo pranašaujama didi ateitis. Gimusi vienoje iš stipriausias galias turinčioje albų šeimoje, tačiau anksti netekusi tėvų, mergina privalėjo tapti savo karalystės valdove. Deja, iki šešioliktojo gimtadienio joje nepragydo tėvų kraujas, ji nepaveldėjo jų galių ir tapo tik paprasta, niekuo neišsiskirianti mergina. Pagal Eridės žemėje egzistuojančias taisykles, valdovo sosto negali užimti žmogus, neturintis apdovanoto kraujo, todėl į valdžią ateina Eštonai - kita albų atšaka. Jausdama nuoskaudą, kad kraujas ją išdavė, Kaja yra priversta nusigrežti nuo karališkojo gyvenimo. Deja, vieną dieną, kai jau buvo susitaikiusi su savo likimu, merginos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Į dienos šviesą iškyla slaptos užuominos, kad visgi jos kūne gyvena galia. Netikėtai mergina tampa baisingų padarų, gyvenančių Eridės žemėje, taikiniu, o susirūpinęs karalius, bijodamas dėl savo sosto, ima regzti planus, kaip atsikratyti merginos ir priverčia Kają sudalyvauti lenktynėse, kurios skirtos tik galių turintiems žmonėms. ________________________________________ Draudžiama kopijuoti! Konkurso: „Istorija, verta... knygos!" laureatė. Konkursą rengė - Maironio Lietuvių Literatūros Muziejus.

Antroji istorijos dalis. 1 knyga - "Neprabudęs Kraujas" 2 knyga - "Prabudęs Kraujas" 3 knyga - "Valdantysis Kraujas" ______________ Išgyvenusi nepaprastai sunkias lenktynes Kaja ir vėl priversta leistis į kelią, o nubudusi galia nepalengvina gyvenimo, o tik dar labiau viską apsunkina. Jos siela skyla į kelias dalis, vieni norai prieštarauja kitiem ir mergina nebesuvokia, kas ji iš tiesų yra. Ieškodama kelio į Urgatą ji bando atrasti ir save, negana to, ji puikiai jaučia, kad galia baigia ją pasiglemžti. Padėtį dar labiau apsunkina nejučia užgimę švelnūs jausmai Rėjui, kuris tarsi ištikimas karžigys, padeda įveikti visas kliūtis. Nepaisant visų užklupusių sunkumų, Kaja negali nusigręžti nuo savo gimtosios karalystės Svazilando ir pasislėpti saugiame prieglobstyje. Teisybės ištroškusi siela neleidžia jai pamiršti Eštonų šeimos ir jų nuodėmių padarytų prieš jos šeimą ir visus karalystės žmones... Tačiau ar jai pavyks pasiekti teisingumą nepasmerkiant savęs juodai istorijai, kuri kartojasi šimtmetis po šimtmečio?