Mergina, kuri norėjo iš gyvenimo pasiimti viską, buvo vardu Corina. Ji nebijojo pasitikėti kitais ir likti įskaudinta. Ji žinojo, kad tai normalu, todėl rizikavo, nes taip buvo įdomiau, nei sėdėti rankas sudėjus ir visko bijoti.Beabėjo buvo skaudu, kai tave išduoda, bet laukti ji netūrėjo laiko, nes vis atrodydavo, kad laikas tai, kaip smėlio laikrodis, jis bėga, o tu nespėjus pasidžiaugti, tuoj tik spėji gaudyti paskutinius smėlio trupiniukus, nes jis taip greitai bėga, kad nespėji net susivokti...Corina buvo ta mergina, kuri nenustygo vienoje vietoje ir troško nuotykių. Išorėje Corina atrodė pasileidusi ir '' pasikėlusi'', bet viduje slypėjo kažkas nepaprastai nuoširdaus, tyro ir paprasto. Tai nuostabaus grožio mergina,''-Turbūt genai... '' - kaip pasakytų ji pati. Ji žinojo, kad niekas nesitęsia amžinai, todėl nebijojo gyventi ir leidosi į gyvenimo paruoštą kelionę... Bet ar jos žodžiai, kad gyvenime nėra nieko amžino, tiesa? Ar įmanoma kažką įsimylėti ir ištverti iki gyvenimo galo kartu? Ar įmanoma rasti draugų, kurie liks visada, varge ir džiaugsme? Ar įmanoma taip stipriai patikėti ir pažadėti pasilikti amžinai?

Žvilgtelėjau per langą ir pamačiau didžiulį juodą žirgą raudonom akim. Jis žvelgė tiesiai į mane ir atrodė, kad mato kiaurai mano sielą. -Kokia pranašystė?-paklausiau pati to nesupratusi. -Ji senesnė už bet ką šiame pasaulyje. Niekas neprisimena jos, prisimena tik tai jog atsiras laukinė raitelė kuri nebus kaip kiti, ji nebus nė vienoje raitelių pusėje, ji bus su žmonėmis. Jos žirgas bus stipresnis už bet kokią egzistuojančią jėgą. Ir tik ji sugebės jį suvaldyt. Nukritusi žvaigždė susiras tą raitelę ir atskleis jos jėgas. Raitelė privers žmones pasitikėt pragaro žirgais arba suteiks priežastį jų bijoti.

*Ši istorija yra susijusi su "Sergėtoja". Veiksmas vyksta po trisdešimties metų, kitoje akademijoje, su kitais veikėjais. JEI NESKAITĖTE "SERGĖTOJOS" JUMS BUS SUNKU SUSIGAUDYTI* *Vampyrų pasaulis nebėra toks, kokiame gyveno Hilerija Von Vestorn. Raudonieji tebekariauja su grynakraujais, tačiau jie yra mažiausia grėsmė, kokia galėjo kilti vampyrams. Pasaulis susiskaldė, vampyrus kontroliuoja aukštesnės jėgos, kurias gaubia šešėliai ir tamsios paslaptys. Atėjo laikas, kai pasirodys nauja legenda, užkirsianti kelią karui ir kitiems pavojams.* Titanija - vampyrė užaugusi žmonių mieste, kelis kartus pakeitė globėjus, kurie nė nenutuokė, kas ji iš tiesų yra. Nors mergina žino apie savo prigimtį, jos tikroji šeima liko užmarštyje. Gavusi galimybę mokytis vampyrų akademijoje, Titanija galiausiai sužino, kad yra žmogaus ir grynakraujo vampyro vaikas, be to, atsiranda jos dėdė kilmingasis. Tačiau atskleista tiesa yra tik šydas, kuris slepia didžiules paslaptis. O ir pati Titanija savyje slepianti galingą elementą nėra vien tik vampyrė turinti žmogaus kraujo. Įsitvirtinusi tarp vampyrų ji atskleidžia savo tikrąsias jėgas.

Hilė yra kitokia. Nebūtų keista, jei ji negyventų tarp vampyrų. Jos tėvai ją dar visai mažą atnešė į vampyrų akademiją. Nuo to laiko ji daugiau jų nebematė. Mergina tikrų tikriausia vampyrė, bet jaučia, kad kažkas ne taip. Be to, netikėtai ji tampa sergėtoja, ir ne bet ko, ogi gražaus, tačiau kieto charakterio Kleo. Kad ir kiek Hilė jo nepakenčia, pagal sergėtojų taisykles jai tenka jį saugoti. Tačiau tai tik smulkmeniška problema, su kuria Hilė privalės susidoroti, palyginus su kitais netikėtumais vampyrų akademijoje. Istoriją sudaro 3 dalys.