Mėnesis atrodo gana trumpas laiko tarpas, nebent tu esi prirakintas prie savo didžiausio priešo. (Istorija sukurta 1D fanfictionų laikais ir dėl švento atminimo nusprendžiau nekeisti vardų ir išvaizdų, nes jie yra VIENINTELIAI įrodymai, kad tai fanfictionas. JEI TU NEŽINAI NIEKO APIE 1D TU VIS TIEK GALI SKAITYTI ŠĮ KŪRINĮ, ČIA NĖRA DAINININKŲ, ČIA PAPRASTI ŽMONĖS, TIK VEIKĖJAI TURI IŠVAIZDOS ATSPINDĮ REALYBĖJE) All Rights Reserved

*** -Turiu tau klausimą.-Jo balsas buvo tylus ir gilus. -Kaip ,manai ką pirmą sutrypsiu ,kai ši kompanija priklausys man? -Lėtai nurijau seiles pakeldama akis. ***

Pakeista, naujai atgimusi istorija apie gyvenimo išbandymus, drąsą ir nenugalimą meilę. Melitai likimas nebuvo gailestingas: turėjusi sunkią vaikystę ir anksti tapusi našlaite, stengėsi būti tobula. Tobula įdukra, geras žmogus. Ta, kuria visi galėtų didžiuotis. Įrodyti visiems, kad ji gali pasiekti daugiau negu iš jos tikimąsi. Bet vestuvių diena viską pakeičia. Netikėtai pasirodžius jam- tamsos žmogui iš jos košmarų, visas merginos tobulai sustatytas pasaulis griūna it kortų namelis, o praeities vaiduokliai ir miglota ateitis kesinasi palaužti net ir patį stipriausią žmogų. Istorijoje, kaip ir visuose mano kūriniuose, bus smurto. Tiek fizinio, tiek ir psichologinio, bet manau, kad užtenka gyventi rožiniam pūkuotam pasauly bijant pripažinti, kad šie dalykai egzistuoja. Tad cenzo nėra.

„Hope Hotel" Prologas Ar kada nors esate pagalvoje koks jausmas vadintis savo pavarde , bet ne vardu? Niekas nežino tavo vardo ir nevartoja jo , bet po ilgo laiko tu jį išgirsti. Koks tai jausmas? Tai lyg kažkas tave kviestu svetimu vardu. Treji metai nuo beprotybės , kuri mane persekioja kiekvieną dieną. Buvau 19 metų , kai tėvai vežė mane į oro uostą... Kaip ir tikitės viskas baigėsi tragiškai. Mes patekome į avariją. Mūsų mašina buvo nustumta nuo kelio. Kai pabudau tėvų kūnų nebuvo. Niekas jų ir nerado. Gyvūnų pėdsakų. Policija neskelbė paieškos. Brolis manęs išsižadėjo. Tad nebesu jo sesuo. Vadinkite mane Hope.