Jie žinojo. Šiurpuliukai nukrėtė mano kūną nuo pat galvos iki kojų. Jie visąlaik žinojo. Vis bandžiau giliai įkvėpti oro, bet atrodė, kad plaučiai siubliuško ir niekada nebeužsipildys. Jie tylėjo. Girdėjau aukšto dažnio cypimą ausyse, kuris varė iš proto. Jie nesakė. Akyse vaizdas darėsi neryškus, apčiuopomis bandžiau susirasti kažką, už ko galėčiau prisilaikyti ir išlaikyti pusiausvyrą. Jie slėpė tiesą. Jaučiau, kaip širdis krūtinėj daužosi lyg bandytų išsiveržti iš kūno. -Marlau,- lyg tolumoj išgirdau savo vardą. Pakėlusi akis stebėjau kiekvieną iš jų. Stebėjau jų veidų išraiškas, stebėjau jų akis ir kūno kalbą. Jis žengė arčiau manęs tiesdamas ranką. -Ne,- sugebėjau išveblenti papurtydama galvą. Šleikštulys kilo aukštyn gerkle ir aš norėjau išsineždinti iš tos prakeiktos vietos. Norėjau dingti. Veiksmo, netikėtų posukių, aistros, neapykantos ir dar begalės jausmų kupina istorija. Kviečius skaityti:)

Ištrauka: Pirmą kartą jį pamačiau. Ir visi pasakojimai pasiteisino. Turiu pripažinti alfos Hanibalo pasirodymas buvo efektingas. Visi paklaiko. Stebėjau jį iš šono. Aukštas, tvirto kūno sudėjimo, šaltos mėlynos akys. Jo akys susmigo tiesiai į mane. Kąsnis užstrigo burnoje. Dar niekados gyvenime nemačiau tiek šalčio sklindančio iš kieno nors akių.

Amelijos gyvenimas buvo sunkus, patirtos traumos skandino ją vienatvėje ir ašarose. Ji nebematė prasmės gyventi, bet pati bijojo viską nutraukti. Ji laukė, kol viskas pasibaigs savaime. Bet vienas neatsargus žingsnis ir jie ateina jos. Vos per vieną akimirką Amelijos gyvenimas yra visiškai ištrintas ir jai atsiranda galimybė viską pradėti nuo pradžių. Deja tai ne taip paprasta kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Sunkios, alinančios treniruotės, nekalta draugystė kuri paženklinta skausmu ir pirmosios meilės kibirkštys sujauks merginos galvą. Fizinis skausmas, nuspaustas gaidukas ir viduje auganti kaltė vis labiau bandys ją palaužti. Kito kelio nėra, ir ji tai žinojo dar žaidimui neprasidėjus. už nuostabų viršelį dėkoju @Kittemaya

„Galios, magija ir elementai nėra gėris - tai prakeiksmas." Nestija ir Derenas, tai dvi visiškai skirtingos asmenybės, gyvenančios įvairių sugebėjimų turinčių žmonių karalystėse. Jau nuo seno skilusios Saulės ir Mėnulio karalystės nesutaria viena su kita, o amžius besitęsiantys konfliktai tuoj peraugs ir į tikrą kovą mūšio lauke. Aplinkinių akimis Derenas matomas, kaip išdidus ir žiaurus valdovas. Dar jaunam vaikinui ant pečių užkrautas visos karalystės valdymas pasirodo neįkandama užduotis. Jo žmogiškumas laikosi įsikabinęs į jį tvirčiau nei jis pats mano. Neatskleistos paslaptys skaudina vis labiau ir labiau, o idealios šeimos portretas nebeatrodo, toks jau tobulas. Legendomis apipinto baltosios ugnies elemento valdytoja Nestija nusprendžia, jog atėjo laikas surasti savo dingusią senelę ir išsiaiškinti, kas nuo jos buvo nuslėpta. Tačiau vos spėjus pradėti didįjį jos gyvenimo nuotykį mergina ir jos draugai susiduria su mirtinais pavojais, kurie įsuka juos į kilmingųjų purvinus žaidimus.

Jis susiraukęs pradėjo artėti, kol aš tuo metu neapdairiai žengiau kelis žingsnius atgal. Greitai priėjęs šiurkščiai čiupo už rankos ir prirėmė prie sienos žvelgdamas į mane tokiu šaltu žvilgniu lyg norėtų iš manęs ištraukti sielą - Ką girdėjai?,- spausdamas žandikaulį piktai paklausė - Ni.. nieko..,- sumikčiojau, baimei apėmus visą kūną - Klausiu dar kartą, ką girdėjai?,- sušuko pilnu įsiučio balsu. Krūptelėjau dėl jo staiga pakilusio balso tono - Girdėjau kaip minėjo kažką apie narkotikus, prisiekiu, daugiau nieko negirdėjau,- bailiai tariau. Jis suurzgė tačiau paleido mano žandikaulį. Nužvelgęs perliejo šaltu žvilgniu ir linktelėjo galva savo vyrams į mane - Nuveskit ją į mašiną, nenoriu rizikuoti, dėl tokios mergšės,- iškošęs pro sukastus dantis tarė. Man nespėjus susigaudyti buvau pakelta nuo žemės ir pradedama nešti. Spardžiausi, klykiau ir draskiausi, tačiau mano pastangos buvo bevaisės. *** Laila - mergina ieškanti vietos po saule, sunkiai sudurianti galą su galu, pluša kiekvieną dieną naktiniame bare, jog galėtų išlaikyti save ir susimokėti už buto nuomą. Merginos tėvai dingo vos jai gimus, tad užaugusi sunkiomis sąlygomis ji kimba į gyvenimą pilną iššūkių ir netikėtumų Meisonas - slapta ir pavojinga asmenybė. Gyvenime jis yra pasimokęs ne vieną kartą, tad galvoja, jog žmonės yra nieko verti padarai. Šaltos, žalios akys, tamsūs plaukai, puikus sudėjimas ir tatuiruotės kiekvieną merginą vertė iš kojų tačiau jam tai nieko nereiškė, nes meile jis seniai nebetikėjo. Tačiau vieną dieną, kai Laila netikėtai atsiduria netinkamoje vietoje ir nelaiku jos gyvenimas pasikeičia negrįžtamai ir viso to kaltininkas - Meisonas.

Daug žmonių slepia senus skeletus savo spintose, tačiau Arijos ir Tauro gyvenime jų būta pernelyg didelių, jog neišlįstų lauk. Ar netyčia susitikę nepažįstamieji gali būti susiję labiau nei kas būtų spėjęs? Ir ar praeitis gali sužlugdyti ateitį, o gal kaip tik pastatys tvirtus pamatus?

- Man atrodo tu nelabai gaudaisi, kad čia - realus gyvenimas, o ne koks sušiktas romaniūkštis apie gangsterius, kuriuos mėgsti skaityti prieš užmigdama. Leisk tau paaiškinti, - jis piktai įsistebeilijo į mane, dar tvirčiau suspausdamas mano žandikaulį ir petį. - Aš neįsimylėsiu kažkokios gerietės pilkos mergytės, stebuklingai nepasikeisiu į apsiseilėjusį geraširdį svajonių princą ir po kelių mėnesių nevesiu tavęs, su jau užstatytais dvynukais pilve. Aš tiesiog tavimi naudosiuosi tiek, kiek tu man atrodysi reikalinga, o tada išmesiu kaip bet kurią kitą kekšę. Žinai kodėl? Nes tai - gyvenimas, o ne pigus romanas. Išmok jį gyventi, katyte. - Ir tu būsi tas, kuris mane išmokys gyventi? - karčiai paklausiau, vos sugebėdama prakalbėti dėl jo rankos, vis dar tebespaudžiančios mano žandikaulį. - O taip. Labai greitai išmokysiu. Pirma pamoka, kaip matai, jau prasidėjo. *** Atsikrausčiusi studijuoti į Kauną, dvidešimtmetė Upė sutinka Herkų, kurio iš pirmo žvilgsnio nekaltas gyvenimas, dirbant dėstytoju, slepia daug tamsesnesnę ir pavojingesnę pusę. Nors nuo pirmų minučių jie jaučia didelę trauką vienas kitam, tačiau žiaurios praeities ir netekčių kamuojamas Herkus neatsispiria galimybei beširdiškai pasinaudoti Upe savo kruvino keršto ir desperatiškų paieškų kelyje. Pasinerkite į įtampos, žiaurumo, išdavysčių ir netekčių kupiną Herkaus ir Upės istoriją ir sužinokite kaip pasikeis monstro pasaulis, sutikus geraširdę, naivią, tačiau ryžtingą merginą iš visai kitokio pasaulio. Ar jis pagaliau ras ramybę ir tai, ko taip beprotiškai ieško? Ar jie sugebės paminti visus įsitikinimus, nugalėti visas mirtinas kliūtis ir būti kartu? P. S. Nerekomenduojama skaityti mažamečiams.

Kam per ilgas visas skyrius iškart, skaitykite dalimis. Tam dalių skirstymas ir buvo padarytas:) Įsivaizduok, savo pirmąją meilę. Tą jausmą, kuris užplūsta pirmą kartą jums pasibučiavus, pirmą kartą prisipažinus meilėje. Užplūsta malonūs ir šilti jausmai.Tiesa? Atrodo jūsų pasaulis apsiverčia, tam tikra prasme viskas tampa tobula, nes žmogus, kurį tu myli tau jaučia tą patį. Bet tada kaip visada gyvenimo tikrovė tau trenkė per veidą. Neįmanoma gyvenime turėti vien laimingos meilės. Kiekviena meilės istorija neša ne tik savo džiaugsmą, bet ir savo negandas, barnius, nesutarimus, kova su pačiu savimi. Kad ir kaip norėtumėme laimingam gyvenimui neužtenka vien meilės. Neužtenka, jei nori išsaugoti save, neišduoti savo šeimos. Bent man neužteko. Ką darytum, jeigu paaiškėtu, kad asmuo, kurį myli visa savo širdimi nėra geras? Jis savanaudis, save keliantis aukščiau visų, kito kančia jam nieko nereiškia. Tiesa sakant dažniausiai jis ir būna tas, kuris nešą kančią kitiems. Ar mylėtum toliau asmenį, kuris gyvenime neturi nieko šventa? O gal vardan meilės atleistum jam viską, nes šio asmens netektis būtu per daug skaudi tau? Galiausiai pasirinktum ko šaukiasi tavo širdis ar savo artimuosius? Ka rinktumeisi ypač, kai tavo mylima pabaisa tau tai pat prisiekinėja meilę?