...kai Prakeiktojoje Žemėje pražys balta gėlė, Trys Tautos susivienys ir sukils prieš dievus. Tai bus Tamsiųjų Amžių pabaiga...

Mūsų pasaulyje egzistuoja dvi grupės. Vieni sako, kad yra žmonių, gebančių regėti vaiduoklius, girdėti daugiau niekam negirdimus balsus, suprasti gyvūnus, matyti ateities vaizdinius... Kiti teigia, jog tai visiška nesąmonė, nes vaiduokliai ir pabaisos neegzistuoja. Nėra jokių slaptų pasaulių. Nei veidrodžiuose, nei spintose, nei po žeme... Tokių dalykų tiesiog nėra ir negali būti, nes mokslininkai viską jau išaiškinę. Mes esam žmonės, viršutinė mitybos grandis, stipriausi ir protingiausi jei ne visoje visatoje, tai bent pasaulyje. Įdomu, ar jie kada nors sužinos teisybę... Net seniau aš nepriklausiau nei vienai iš šių grupių. Nebuvau nei lengvatikė, nei skeptikė. Visada laikiausi to auksinio viduriuko. Nors jau tada žinojau, kad kažkur manęs laukia tikroji tiesa. Ir štai ji. Aš esu Teresa Devon. Niko ir Sofijos Devonų dukra. Tai viską keičia.

Kol žmonės ramiai gyvena savo pasaulyje, nedidelėse bendruomenėse verda kitokių būtybių gyvenimas. Žvėrtakiai, arba šiuolaikiškai, teriantropai, kadaise buvo dievai, kuriuos žmonės garbino. Tačiau ši praeities dalis išnyko iš istorijos sūkurių, o žvėrtakiai prisitaikė prie žmonijos ir tapo jos dalimi niekam nekeldami įtarimų. Viename iš teriantropų miestų, Kvinse, gyvena paskutinė savo rūšies atstovė Nova. Mergina priklausė senais laikais gyvavusiai karališkai žvėrtakių šeimai, tačiau lemtingas įvykis pasuko visą šios rūšies likimą. Visgi, rodos, sukrečiantis praeities įvykis nenugrimzdo amžiams ir kartu su į Kvinsą atvykusia naująja karališkąja šeima atkeliavo ir naujos bėdos, kurios palies Novos gyvenimą. Mergina privalės susidurti su baimėmis, kurios jai niekada neegzistavo.