»Tu sirgai sunkia liga, o aš norėjau tau padėti. Gaila, kad nežinojau, kaip. Todėl dabar tu mirusi, o aš rašau tau laiškus. Su meile, Džeimsas«

Nuo tada, kai Ji mirė, Azazelis atsiribojo nuo visko. Nuo darbo, nuo linksmybių, nuo gyvenimo... nuo visko. Net nepastebėjo, kaip pro šalį pralėkė dešimt metų, o jis vis klajojo po Vilnių, po vietas, kurias aplankė su Ja, nesikeisdamas, nesendamas, visą laiką toks pats, nors kartu viduje visiškai kitoks. Tuo metu mergaitė, anuomet sugalvojusi norą, tapo jauna, dailia, šešiolikos metų mergina. Atrodė visiškai paprasta, bet kažkas joje vis nerimo, vis vertė judėti, kažko ieškoti. Tas kažkas - tai gabaliukas Jos sielos, įkritęs į, tada dar mergaitės, Demoros sielą. Pamatęs Demorą, Azazelis pajus savo prarastą meilę, ir sudarys su mergina naują sutartį, truksiančią dešimtį naktų. Antra istorijos „10 Dienų" dalis

Jis ilgai jos maldavo, kad ji pradainuotų.

Atėjus laikui palikti ši pasaulį, belieka viena galimybė: sudaryti sandorį su velniu. Šis susitarimas suteikia dar dešimt dienų, per kurias turi suspėti patirti viską, ko dar nepatyrei...

Įsimylėti tereikia vos 0,0001 sekundės. Lygiai tiek pat užtenka ir numirti.

Penki vaikai - visi pažįstantys vienas kitą nuo pat vaikystės ir visą gyvenimą praleidę vienam miestely - nusprendžia pajuokaudami praleisti naktį apleistame Singer name, kuriame, kaip sklando gandai, vaidenasi. Kas galėjo pamanyti, kad tos kalbos - tiesa?...

Ką daryti, kai riba tarp sapno ir realybės išnyksta?... Adomas - eilinis keturiolikmetis, sugebėjęs susirgti likus vos kelioms dienoms iki žiemos atostogų. Anksčiau grįžęs namo, vaikinas griuvo lovon ir tiesiog užmigo. Ir, apimtas karštligės, susapnavo tai, kas jo nuomone yra beprotiškiausias sapnas, koks tik gali būti. Bet ar tai, kad jis nežino, kad tai įmanoma, reiškia, kad jis negali žūti sapne? Vis dar nežinau, kokiam žanrui priskirti šią istoriją, taigi kol kas žymiu "action".