"Nepaisant to, jog žmogaus akis gali matyti 7 milijonus spalvų, o tu gali naudoti 48 spalvotus pieštukus, tu naudoji tik juodą, baltą ir raudoną. Kodėl?" Pažvelgiau žemėn. Nežinau. Galbūt todėl, jog juoda spalva yra mano tamsios dienos be tavęs, balta - tuštuma, kurią jaučiu, o raudona - mano kraujuojanti širdis. Nenorėjau jo nuvilti, todėl šiuos atsakymus pasilaikiau sau, o viskas, ką ištariau, tebuvo: "Ar nori, kad imčiau naudoti kitas spalvas?" "To trokštu taip, kaip trokštu, kad atvertum savo širdį ir suprastum, jog be manęs yra begalė kitų žmonių, kurie gali tave mylėti." Sustingau, negalėdama atsakyti. Nenoriu meluoti. Bet dar labiau nenoriu jo nuvilti. °•°•° Skirta visiems žmonėms, kurie bijo paleisti. P.s. Noriu pasakyti, jog maždaug pirmos 10 dalių neatspindi visos istorijos. Siūlau perskaityti bent tiek, o tik tada nuspręsti, ar skaityti toliau, ar ne. Baigta: 2019-12-28 #1 in Seokjin (2019.12.21) #1 in Komedija (2019.12.29) #1 in Hobi (2020.01.09)

Būtinai paskaitykite šitą, čia mano somewhat gera istorija. ... Visi manė, kad jis buvo blogiukas ir kad ant jo veido sumušimai buvo palikti nuo gatvės muštynių. Bet iš tiesų jis buvo pripildytas paslapčių.