Ištrauka: Pirmą kartą jį pamačiau. Ir visi pasakojimai pasiteisino. Turiu pripažinti alfos Hanibalo pasirodymas buvo efektingas. Visi paklaiko. Stebėjau jį iš šono. Aukštas, tvirto kūno sudėjimo, šaltos mėlynos akys. Jo akys susmigo tiesiai į mane. Kąsnis užstrigo burnoje. Dar niekados gyvenime nemačiau tiek šalčio sklindančio iš kieno nors akių.

Niekada netikėjau meile. Tačiau mama tikėjo, todėl teko išsikraustyti pas jos sužadėtinį. Nors nelabai mėgau būsimo "tėčio", tačiau mano įbrolis dar blogiau... Jis su draugais nieko neprisileidžia artyn. Nekalba net su merginomis. Jų visi bijo. Aišku aš nežinojau, kad jie gi tipo "kietekai",nors man tai ir nerūpėjo, nes ir pati buvau ne iš kelmo spirta. Nors istorija baigta, vis tiek laukiu jūsų nuomonių:)