„Hope Hotel" Prologas Ar kada nors esate pagalvoje koks jausmas vadintis savo pavarde , bet ne vardu? Niekas nežino tavo vardo ir nevartoja jo , bet po ilgo laiko tu jį išgirsti. Koks tai jausmas? Tai lyg kažkas tave kviestu svetimu vardu. Treji metai nuo beprotybės , kuri mane persekioja kiekvieną dieną. Buvau 19 metų , kai tėvai vežė mane į oro uostą... Kaip ir tikitės viskas baigėsi tragiškai. Mes patekome į avariją. Mūsų mašina buvo nustumta nuo kelio. Kai pabudau tėvų kūnų nebuvo. Niekas jų ir nerado. Gyvūnų pėdsakų. Policija neskelbė paieškos. Brolis manęs išsižadėjo. Tad nebesu jo sesuo. Vadinkite mane Hope.