Leisk Man...
Ar noras gyventi stipresnis už troškimą numirti?
Trumpi tekstai, kurie atsirado iš niekur nieko ir nusprendė nutūpti štai čia. Įvairios mintys, kurių nesugebėjau pritaikyti jokiam kūriniui, todėl išliejau čia.
1916 m. birželio 16 diena - paskutinė Sofijos Miuler gyvenime. XX a. aukštuomenė, raganos, meilė ir, žinoma, mirtis. Viskas per tą vieną paskutinę dieną.
Jis dažniausiai vairuoja, o aš sėdžiu šalia. Ir mes kartais kalbamės. Jaučiam. Būnam. Naktimis. *** parašiau šiuos gabaliukus naktimis, kai pati grįždavau iš naktinių klajonių, įkvėpta buvimo su žmonėmis. sudėjau viską į vieną pasakojimą apie dviejų sielų santykius. fragmentiška, nėra konkretaus siužeto, tai nusiteik...
Turiu krūvą sąsiuvinių, kurie nejudinami guli ant palangės, o juose glaudžiasi daugybė mažų citatų, ištraukų, kurios niekur neranda vietos, bet yra tiesiog pernelyg geros, kad nebūtų perskaitytos kitų.
Kiek vieną naktį mus saugo trys dalykai 1. Tamsa - jos bijo daug žmonių,bet ji nėra bloga yra daug dalyku kurie blogesni už ją tarkim šviesa. 2. Žvaigždės - mes Į jas žiūrime ir pamirštame visus rūpesčius. 3. Mėnulis - mūsų didžiausias gelbėtojas tai mažytė šviesa tamsoje,kad nepamirštume kelio. Visi pripažinkime jog...
Mintys apie mirtį, egzistavimo pabaigą. Juokingos ir poetiškos, kartais net ne mintys, o vėjai. Nėra kur išliet savo: "man-ne-viskas-ok." Galbūt nuostabus veikalas tiems, kas nori iškeliauti anapylin arba tiesiog neturi pinigų cigaretėms. Negailėkit komentarų.
Mano bandymai (iš)gąsdinti ir žaidimai su absurdu bei siurrealizmu. Bandau atverti naujas erdves ir pasaulius tiek sau, tiek jums. Enjoy!
"Po visko aš vis vien rinkausi gyvenimą". Šaltos rudens naktys septinto aukšto laiptinėje su pakeliu cigarečių ir prisiminimais daužančiais širdį..
#1 19-06-24 Viskas, kas dedasi mano galvoje. Viskas, ko nesugebėčiau pasakyti žmogui į akis. Viskas, ką supranta tik popierius. Perspėjimas: daug "random" išsireiškimų. Visgi viskas iš mano gyvenimo :)) Jūs buvote perspėti. O dabar, laimingo skaitymo!!