"Nežinau ar tai aš ją išgelbėjau, ar ji mane. Tačiau žinau, kad jos nenoriu keisti į nieką."

Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi, meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui. Visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia... Tai biblijos mėšlas kurį mums mokiniams kala į galvą. Meilė niekada nesibaigia. Koks absurdas. Jei tai tiesa, kokio velnio mano tėvas paliko mamą? Kokio velnio jis vis vežasi mane supažindinti su savo naujomis „gyvenimo" meilėmis kiekvieną mėnesi? Meilė tai sušiktas melas. Ji neegzistuoja.

Šuolis. Suktukas. Kritimas. Didžiausios scenos. Jūra aplodismentų. Gerbėjai ir gėlės. Vienintelė svajonė - pagrindinis vaidmuo pasaulinėse scenose. Ji buvo viena garsiausių baleto šokėjų NY. Tai buvo jos visas gyvenimas. Be baleto ji daugiau neturėjo nieko. Nuo mažų dienų siekusi tapti pagrindine šokėja ir šokti garsiausiame pasaulio balete stebint milijonams žmonių, ji nematė nieko kito išskyrus baleto treniruotes ir pasirodymus. Visą gyvenimą šokus, jai pagaliau trūksta tiek nedaug.... tačiau likimas nusprendė, kiek kitaip.... Ar merginai pavyks atsistoti ant kojų ? Ar tai bus vienintelis jos sunkumas ? Kaip viskas pasisuks, kai jos gyvenime atsiras nauji žmonės ?

TAI buvo mano vieta. Vėliau supratau, kad ne mano vieno. Kai staiga pradėjo atsirasti Grafičiai ant sienos.... Vaikino, su pasiklydusia siela, Gyvenimas byra į šipulius. Mergina, nerandanti sau vietos, Rašo dienoraštį ant sienos....

Pasaulyje, kur kasdien susitinkama su stereotipais, gyvena Eleonora. Mergina, kuriai patinka pastelinės spalvos, mergina, kuri tiesiog išprotėjusi dėl pliušinių žaislų, mergina, kuri spintoje turi daugiau sijonų nei pusė jos bendraklasių kartu sudėjus. Trumpiau tariant - įprasta, stereotipinė mergina. Būdama tokia ji laiminga, jos gyvenimas šviesesnis nei buvo anksčiau, bet iki tokios būties jai teko keliaut nuo stereotipo prie stereotipo, kol galiausiai... net ir šis Eleonoros pilnai neatitinka. #1 in Teen Fiction 17.05.12

Dauguma šiuolaikinių istorijų būna labai nuspėjamos. Mergina yra nepopuliari, mokosi mokykloje, ją vadina "moksliuke", bet į jos mokyklą persikelia mokytis koks nors gražus arba įžymus vaikinas, kuris įsimyli moksliukę. Žinoma, kaip gi be dramų? Mokyklos "kietuolės" ima trukdyti jų santykiams, jie susipyksta, tačiau istorijos galas baigiasi bučiniu ir laiminga pabaiga. Tačiau ši istorija bus kitokia. Tai istorija apie mano gyvenimą, kurį mielai būčiau pakeitusi į tokią banalybę, kaip visos šios moksliukės ir gražuolio meilės pasakos.

Tai istorija, apie šešiolikmetę, Mają. Ji neturi draugų, iš jos visi tyčiojasi. Per šešioliktą gimtadienį viskas pasikeičia.. *Nespręsk apie knygą iš paveiksliuko ar pavadinimo. Spręsk iš istorijos*

N-14.Nepatariu vaikam skaityt.Eilinis paauglės gyvenimas :)

Nuo tada, kai Ji mirė, Azazelis atsiribojo nuo visko. Nuo darbo, nuo linksmybių, nuo gyvenimo... nuo visko. Net nepastebėjo, kaip pro šalį pralėkė dešimt metų, o jis vis klajojo po Vilnių, po vietas, kurias aplankė su Ja, nesikeisdamas, nesendamas, visą laiką toks pats, nors kartu viduje visiškai kitoks. Tuo metu mergaitė, anuomet sugalvojusi norą, tapo jauna, dailia, šešiolikos metų mergina. Atrodė visiškai paprasta, bet kažkas joje vis nerimo, vis vertė judėti, kažko ieškoti. Tas kažkas - tai gabaliukas Jos sielos, įkritęs į, tada dar mergaitės, Demoros sielą. Pamatęs Demorą, Azazelis pajus savo prarastą meilę, ir sudarys su mergina naują sutartį, truksiančią dešimtį naktų. Antra istorijos „10 Dienų" dalis

Sveiki, mano vardas Vėjūnė. Taip, žinau... Vardą gavau tikrai neįprastą. Bet man jis patinka. Esu visai visai paprasta mergaitė, (vis vadinu save mergaite, nors man ir 18 metų ir tuoj tuoj baigsiu mokyklą) bet niekada nelieku nepastebėta dėl savo plaukų spalvos. Aukso. Ryškaus aukso spalvos plaukų. Gyvenu šiaurės Lietuvos miestelyje, netoli Latvijos sienos. Tai vieta, kur aš gimiau. Čia nuobodu. Todėl laisvu laiku aš keliauju. Po Lietuvą. Mano istorija kaip tik ir prasideda vienos tokios kelionės metu... Tai istorija apie merginą, kuri sutinka du vaikinus. Pirmasis yra visiškai toks, apie kokį ji visuomet svajojo - žavus menininkas, o antrasis iš tokių, su kuriais ji vengia kalbėti, bet visada nulydi akimis - kietas, motociklu važinėjantis blogiukas, merginų numylėtinis ir be viso to... Jos geriausias draugas. Kuris pavergs jos širdį amžiams?