tada, kai man reikėjo tavęs labiausiai. (2018)

tada, kai mes mylėjom. (2017)

„Hope Hotel" Prologas Ar kada nors esate pagalvoje koks jausmas vadintis savo pavarde , bet ne vardu? Niekas nežino tavo vardo ir nevartoja jo , bet po ilgo laiko tu jį išgirsti. Koks tai jausmas? Tai lyg kažkas tave kviestu svetimu vardu. Treji metai nuo beprotybės , kuri mane persekioja kiekvieną dieną. Buvau 19 metų , kai tėvai vežė mane į oro uostą... Kaip ir tikitės viskas baigėsi tragiškai. Mes patekome į avariją. Mūsų mašina buvo nustumta nuo kelio. Kai pabudau tėvų kūnų nebuvo. Niekas jų ir nerado. Gyvūnų pėdsakų. Policija neskelbė paieškos. Brolis manęs išsižadėjo. Tad nebesu jo sesuo. Vadinkite mane Hope.

Vieną dieną mano gyvenimas pasikeitė. Pasikeitė amžiams ir neatpažįstamai, kai supratau, kad mano mirtis šalia...

...man nebaisu tęsinys... Ji tikėjo, kad jie gali būti kartu. Ji tikėjo, kad jie gali būti laimingi. Bet jis tik žaidė rusišką ruletę. Ir ji pralaimėjo. Nuo šiol ji jau nebijos. Ji bus drąsi. Bet likimas jos negailės, todėl ji turės už kažko tvertis, laikytis. Net jei tai būtų ir jis... Patarimas: neskaičius pirmos dalies, bus šioje dalyje sunku susigaudyti... Tikiuosi, kad naujos dalys jūsų nenuvils ir toliau mylėsite šiuos tobulai netobulus personažus :)

Pakeista, naujai atgimusi istorija apie gyvenimo išbandymus, drąsą ir nenugalimą meilę. Melitai likimas nebuvo gailestingas: turėjusi sunkią vaikystę ir anksti tapusi našlaite, stengėsi būti tobula. Tobula įdukra, geras žmogus. Ta, kuria visi galėtų didžiuotis. Įrodyti visiems, kad ji gali pasiekti daugiau negu iš jos tikimąsi. Bet vestuvių diena viską pakeičia. Netikėtai pasirodžius jam- tamsos žmogui iš jos košmarų, visas merginos tobulai sustatytas pasaulis griūna it kortų namelis, o praeities vaiduokliai ir miglota ateitis kesinasi palaužti net ir patį stipriausią žmogų. Istorijoje, kaip ir visuose mano kūriniuose, bus smurto. Tiek fizinio, tiek ir psichologinio, bet manau, kad užtenka gyventi rožiniam pūkuotam pasauly bijant pripažinti, kad šie dalykai egzistuoja. Tad cenzo nėra.

Šalia Donatilės mokyklos visada stovėjo namas. Didelis ir paslaptingas, už aukštos tvoros, rodos, kažką slepiantis. Vartai visą laiką būdavo uždari. Tačiau vieną kartą, it tyčia, atsidarė. Smalsumas Donatilę nugalėjo. Ką ji ras viduje? Pasaulyje egzistuoja dalykai ir padarai, apie kuriuos paprasti žmonės nežino. Aiškiaregiai gali ne vien tik matyti praeitį ir ateitį. Demonai gali įsimylėti, o angelai - gyventi tarp žmonių. Ar visa tai tiesa, ar tik pramanas? Tai sužinos Donatilė, užėjusi į paslaptingąjį namą. Sužinosite ir jūs, jei eisite drauge. Dėmesio! Istorija sena, jau esu ją kėlusi poroje FB istorijų puslapių, tad nenustebkite, tikrai neplagijuoju kažkieno kito darbo. Maloniai kviečiu paskaityti :)

Jaunas vyras Derenas Blekas studijuoja medicininę psichologiją ir nusprendžia savo žinias pritaikyti praktiškai. Jis apsilanko vietinėje nepilnamečių psichiatrinėje ligoninėje, kurioje susipažįsta su depresijos kamuojama sociopate Merida. Derenas pasiryžta susipažinti su mergina, tačiau pasirodo, kad jos gilios mintys ir tamsi vaizduotė gali nutempti Dereną į baisiausius jo vaikystės košmarus. Highest rank: #1 in Mystery/Thriller Pradėta: 2016 - 10 - 20 Baigta: 2017 - 06 - 08 2017 © ietis

ji kvepia kaip meilė. [2018]