Mia - jauna introvertė, dirbanti populiarioje kavinėje. Jos gyvenimas teka ramiai ir nuspėjamai, ji nesulaukia dėmesio ir net jo vengia. Bet vieną naktį, kai kavinė tuštėja Mia netikėtai įžengia į pavojų kupiną pasaulį. Susidūrusi su paslaptingu, kruvinomis rankomis vyru, Mia atsiduria tarp gyvybės ir mirties ribos. Žvaigždės tapo geriausios Mios draugėmis, o mistiška vyro figūra sukūrė dvejones jos širdyje: tai galimybė ar mirtinas pavojus?

Yara atvyksta į Káyoną tada, kai nebeturi, kur grįžti ir nebežino, ar dar verta bėgti. Tai vieta, kuri nepriima iš karto ir nieko nežada - ji tik stebi, ar žmogus pasiliks, kai niekas jo nelaiko. Gyvenvietėje, kur tyla kalba garsiau nei žodžiai, Yara tampa ne stebėtoja, o dalimi kasdienybės: per ugnį, vandenį, paprastus darbus ir atsakomybę, kuri neįvardijama. Čia nėra saugumo pažadų, tik pasirinkimas likti. Kai pasaulis už Káyonos ribų ima artėti kaip šešėlis, Yara supranta, kad priklausymas nėra dovana. Tai sprendimas. Ir jis visada kainuoja. Kviečiu skaityti šią istoriją, kurios metu Yaros gyvenime bus ne tik likimo pažadėti sunkūs išbandymai bei meilė, bet daugybė linksmų ir kai kada liūdnų atradimų! © Be autorės raštiško leidimo draudžiama kopijuoti, platinti ar kitaip viešai skelbti šią istoriją.

"Tapk mano sužadėtine" viskas nuo to ir prasidėjo. Kai du geriausi draugai, tačiau visiškai skirtingos asmenybės yra priversti apsimesti pora, nuo draugystės galima pereiti prie neapykantos. O štai neapykantą galima paversti meile. Dynas Spenceris - ramus ir viską apskaičiuojantis verslininkas. Tam, kad gautų tėvo paskirtą pozicija, jam reikia susirasti sužadėtine ir kuo greičiau. Kitaip jo įbrolis viską pasiglemš. Kas gali būti geriau už tėvų gerai pažįstamą merginą kurią jie piršo visą amžinybę? Vanesa Rajas ne tokia mergina kurią norėtum vestis į renginius ar pristatyti savo verslo partneriams. Greitai užsiplieskianti rudaplaukė dienas leidžia prie kompiuterinių žaidimų, žaisdama internete bei laisvu laiku kurdama savo vaizdo žaidimą. Visgi, metus studijas trečia kartą tėvams pasidaro gana ir nutraukia visus finansus. Belieka tik priimti savo geriausio draugo pasiūlymą. Nauda išeina abiem, tik deja kiek tai kainuos iš tiesų? Už nuostabų viršelį dėkoju @melancholija0

Praėjus pusei metų nuo žudynių, Ladono mieste Ternovai pagaliau tikėjosi ramesnio gyvenimo. Jie susitaikė. Tijanas šį skausmo užglaistymą palydėjo baisiu sandoriu, naikinančiu visas ateities kartas. Nutylėjęs paslaptį, jis eilinį kartą paspaudžia mygtuką su ledine veido išraiška ir apsimeta, kad to niekada nebuvo. Kol Adamanto širdis džiūsta dėl senos draugystės su Elita, Kaulas pasirašo vedyboms su Gabriela. Ir kol jiedu raunasi plaukus dėl torto ir vestuvinės suknelės, Adas pamažu ima suprasti, kad kažkas ir vėl kęsinasi sugriauti jų miestą, kažkas dar nebaigė su jais... Ir kol statomi santykiams nauji pamatai, kai kas pradedama griauti, kai kas numetama sunaikinimui, kai kas tiesiog nusprendžia kabėti ant paskutinio pražilusio plauko. (SĄSAJOS SU ŠNABŽDESIAIS IR PRAGARO KARTA)

*Ateitis nepriklauso bailiams, ji priklauso drąsiausiems. Ir jie tokie buvo: Truputį išprotėję, truputį pasimetę, truputį palūžę, pridarę klaidų už kurias tyliai kentėjo, giliai viduje tenorintys, kad juos kas nors suprastų ir mylėtų. Jie buvo drąsūs, ne bailūs. Drąsūs pasipriešinti sau ir kitiems, drąsūs pirmiausiai pasirūpinti savimi ir tik tada kitais. Šios istorijos veikėjai veikiami vidinių bangų, atsisakantys bet kokio atvirumo su priešaky esančiu žmogumi. Adas bet kokia kaina bandantis išlaikyti save aukščiau visko, Elita ieškanti kelio į Ado širdį per paslaptis, kurių ji nežino, Augusto išvaizda neleidžianti tikėti ir pasitikėti, kad kartais ne viskas turi priežastį. Kartais yra dalykų, kurie turi įvykti nepaisant tam tikrų žmonių ar tam tikrų situacijų, kad tai ne tik kaip tu atrodai, kad viskas dar priklauso ir nuo to, koks esi. Dar yra Gabriela, kuri plėšosi į dvi puses dėl vidinių prieštaravimų, žmonių sutiktų jos gyvenime ir pareigos, atsakomybės išlaikyti dalykus apie kuriuos ji niekada nekalba. Kaip gi Dorijanas? Kas jis toks ir ar tikrai jis toks blogietis kaip atrodo, o gal nebuvo tų, kurie jam būtų iš tiesų svarbūs? Ką darysime su tais, kurie nori naikinti? Ką darysime su tais, kurie nori mylėti? Kaip kalbėtis su tais, kurie neturi net kuo kvėpuoti? Serijos „Drąsių Niekas nežudo" antra dalis: Kaulai ir kraujas. (SĄSAJOS SU ŠNABŽDESIAIS IR PRAGARO KARTA) *Ronaldas Reiganas

Drąsa be sveiko proto - stati nuokalnė į bedugnę. Ir jie tokie buvo. Jie slėpė savo baimes po savo sukurtomis kaukėmis. Plukdomi vidinių išgyvenimų vis naudojosi ta beprotiška drąsa, kuri veikė it antibiotikai ligą. Drąsių niekas nežudė ir tai buvo visiška tiesa iki kol jų tikrieji veidai atsisuko į tai, ko jie ligi tol nematė. Malijus ir Kilijanas buvo geriausi draugai nuo pat vaikystės laikų. Jų šeimos bendravo. Jiedu kartu išėjo į pirmą klasę, gavo savo pirmąsias pusbritves. Jų bilietas į laimės traukinį buvo su nesibaigiančiu galiojimu. Deja, likimas užtaisė savo snaiperio ginklą tada, kai mažiausiai to tikėjosi. Dėl pernelyg didelės savimeilės, Malijus sugriauna ne tik savo, bet ir dar dviejų brangių žmonių gyvenimus. Kontrolinis likimo šovinys pataiko tiek į geriausią draugą, tiek į seserį. Už visas savo nuodėmes, kurių nebepajėgia ištaisyti, Malijus yra priverstas susipažinti su kai kuo stipresniu už visą žmoniją. Elita kartu su savo šeima atsikrausto į seną Ladono miestą.Tai mergina sau teigianti, kad niekas nemėgsta būti naujoku svetimoje vietoje, nors pačią ištiko toks likimas.Pernelyg arti savęs neprisileidžianti žmonių, Elitą pačią suranda tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių siekia jos dėmesio. Vieniems tai priežastys, kitiems, tai aukščiau kažko, ko manė, kad niekada nesuras. Ji niekada nemokėjo gražiai piešti, tačiau po ranka nešiojasi fotoaparatą. Ji nebuvo iš tų, kuri vaikščiojo susikibusi rankomis su vaikinu, ji niekada neturėjo geriausios draugės, nes visi bandymai nukeliaudavo kažkur į širdies gilumas. Ji buvo iš tų tylių, ramių žmonių, kurie žiūrėjo savęs ir savo šeimos. Deja kaldami savo likimą nesuvokiame, kad kartais būna arba labai prastas kalimas arba labai bukas plaktukas. O kartais ir abu. Sveiki atvykę, į Aukštutinį senąjį Ladoną, kur įėjimas nemokamas, o problemos pasitinka išskėstomis rankomis. (

"Mažyti, tai skaitai turbūt, kai manęs jau nebėra . Norėjau, kad žinotum kiek daug tau jaučiu, kiek daug tu man rūpi ir koks esi svarbus. Myliu tave visom keturiom, bet nagaliu gyventi su ta mintimi ką padarė Lukas. Kenčiu ir negaliu užmigti, kvėpuoti ar toliau kęsti tą skausmą širdyje. Esi man viskas... Turbūt keista, kai vadinu tave mažiuku, nors esi man didesnis už visą pasaulį... Pameni tą vietą, kur nusivežei mane, kai dar sirgau? Pasakojau, kaip gera būtų paskraidyti. Aš turėjau omenyje - aukštai arba žemai. Nežinau kaip pasiseks, bet mes susitiksim, pažadu tau, myliu ir mylėsiu amžinai. Ali♡"

*** "Aš ketinu tave nuskriausti, Aleksandra, žinai tai?" Dar vienas žingsnis arčiau manęs ir mano nugara atsitrenkė į sieną už manęs. Paskendau jo sudarytame šešėlyje ir baimėje kuri prarijo mane visą. "Žinau" *** Dante Russo - Vyriausias Armando Russo sūnus ,kuriam priklauso viena didžiausių kokaino imperijų. Mafijozas? Ne, jis tik labai geras verslininkas. Aukštas, gražus, pavojingas ir turtingas, tikra nuodėmė. Aleksandra Volkov - Našlaitė ,kurios visas pasaulis buvo vaikų namai St. Peterburgo pašonėje. Sulaukus pilnametystės tapo dėdės nuosavybė kuriai buvo parodyta jog Amerikietiška svajonė neegzistuoja. Jokio išsilavinimo, jokių svajonių tik sutrypta siela, kuri kovojo dėl išgyvenimo.

Nusikaltęs savo protėvių įstatymams Ostinas praranda vietą Rojuje ir baltų plunksnų sparnus, o Angelo statusą pakeičia Puolusysis. Vyriausiasis matė jo užsidegimą ir užsispyrimą pasikeisti, tad davė užduotį: Ostinas privalėjo padėti Žemės mergelei atrasti džiaugsmą. Žengęs ant žemės jis praranda sparnus, perpratęs kultūrą ir papročius susilieja su žmonėmis ir įstoja į Tenkovicos gimnaziją. Nors merginos jo geidė, Ostinas nejautė specifinės traukos nei vienai, kol nesutiko Majos. Jos šaltumas ir abejingumas vaikinui kėlė nepasitenkinimą, bet tuo pačiu ir žadino susidomėjimą. Jiems susidraugavus atsirado netikėti jausmai, o su jais ir paslėpta užduoties išimtis - mergina po truputį silpo ir kiekvieną sekundę, praleistą su juo, artėdavo savo mirties link. Ostinas, tuo tarpu, buvo vis arčiau savo ankstesnės būsenos. Ką jis pasirinks: seną Angelo reputaciją ir baltuosius sparnus ar žmonių dukterį?