Istorija Stories

Kas galėtų nutikti, kai mergina pasislėpusi po anonimo veidu, nuspres pradėti rašyti tinklaraštį..Susikurti nuosavą interneto kampelį.Prabilti apie viską ką nori pasakyti, bet garsiai prabilti nepakanka pasitikėjimo.Ar ji sulauks palaikymo? O gal net keistojo gerbėjo kuris suteiks jei daug daugiau negu palaikimą..?

Viskas pasakyta pavadinime. Kol kas nieko nepridėsiu :)

Poema apie pyktį. Moralų čia nėra, tik linksma, eiliuota istorija.

„Aš bėgsiu pavėjui, nes tai vienintelė išeitis į rytojų - ji tarė nors žinojo, kad jos balsas drebėjo... ". Mattia Cupelli - Love & Loss

Radnja je smeštena 336. godine PH (pre Hrista, pre nove ere), kada na makedonski tron dolaze mladi i neiskusni Aleksandar. U svojih 13 godina vladavine postaće najveći osvajač koga je antički svet ikada video. Sa razlogom će dobiti nadimak "Veliki".

Mano istorijų prologai arba pirmos jų dalys. Kadangi tokių turiu daug, o pratęsti dažniausiai per daug sunku, kelsiu juos čia, gal padėsite ką nors išsirinkti:)

Piratai, jūra. Kas gali būti geriau. Nepamirškime dar daugybės kovų...

Evanas Karteris buvo žavus ir rūpestingas vyras, labiau už viską mėgęs klasikinę muziką. Bachas, Bethovenas, Mocartas... kompozitorių kūriniai nukeldavo tamsiaplaukį į kitą pasaulį, kur nėra rūpesčių, skubėjimo, kurių paprastame ir neįspūdingame gyvenime, persunktame rutinos „darbas - namai", netrūko. Vieną dieną priimtas sprendimas įtraukė jauną pedagogą į nenumaldomą veiksmo sūkurį, pilną pasirinkimų ir dvejonių. Neatsargus žingsnis ir viskas, kas atrodė tvirta, ėmė byrėti po kojomis. Žvalus bei romantiškas vyras apsiblausė. Aplinkiniai žinojo, kodėl Evanas Karteris daugiau nesišypso, tačiau visos tiesos nenumanė nė vienas... kol jis pats nepastūmėjo dienoraščio į kitą stalo pusę. Istorija yra nebaigta ir nežinau ar kada prie jos sugrįšiu. Greičiausiai nelabai. Kažkada kėliau ją su kita anketa, bet vėliau ištryniau. Šiek tiek pakoregavau pavadinimą. Rašiau prieš tris metus, vos pabaigusi devynias klases, tad labai nepeikit, jei pasirodys kiek lėkštoka ar pamatysit kokių klaidų... juk tobulėjama tik su laiku :)

Mei Lin skubėdama link lifto nešasi sunkią, senovinę vazą ir atsitrenkia į kažkokį vyrą. Tada ji ir Rafaelis susipyksta, bet vis tiek turi pakilti tuo pačiu liftu, nes dirba toje pačioje kompanijoje. Mei Lin turi laikinai pavaduoti savo draugę Chuljetą, nes ši susilaužė koją. Rafaelis nesitiki dar kartą išvysti Mei Lin, bet nežino, kas nutiko Chuljetai. Kai įžengia į jo kabinetą, Mei Lin jis susigėsta tuo, kad pasielgė kaip idiotas.

Ši istorija yra apie merginą kuri nekentė savęs, merginą kuriai nepatiko savo portretas veidrodyje, kuri norėjo pasikeisti. Draugų ji irgi neturėjo su šeima beveik nebendrauja. Istorija apie Mają kuri buvo labai gudri, bet turėjo didžiulį nepasitikejimą savimi.

Nakon počinjenog odlazi na put u pakao. Prolazi kroz sve njegove krugove te završava u Božijoj zemlji. Zemlji u kojoj su grešničke duše. Ljubavna drama uz filozofiju egzistencije i kritiku srpskog društva pre Prvog svetskog rata podeljena u dva dela učiniće ovu priču posebnom. Reinkarnacije, smrt, ljubav i neočekivani preokreti pratiće Vas kroz oba dela ove priče, dajući joj poseban šmek.

Aš esu Lola. Taip, taip tokį vardą gali sugalvoti tik tie kurie nori, kad iš jo vaiko tyčiotusi mokykloje ar kitoje viešoje vietoje. Katik persikrausčiau, todel rytoj pirmoji diena naujoje mokykloje kur viskas bus kitaip nei anksčiau.

istorija apie mergina kuriai nesiseke gyventi paprasta g

Tačiau dabar aš gyvenu ten, kur absurdo nebėra. Jo nebeliko. Jie kažkokiu būdu jį... Nu, karoče išnaikino. Gaila be absurdo. Nori, papasakosiu?

"Jie abu žiūrėjo į vienas kitą su ta pačia gilia meilės ugnimi akyse." -- Rutė Blossom gyveno Beacon Hills'e kaip kukli, bet miela mergina. Ji tikrai nebuvo ta mergina, kurios norėjo dauguma vaikinų, ji nebuvo Lidija Martin. Bet kartais, ji norėjo turėti nors vieną žmogų, kuris mylėtų ją tokiu būdu kaip vaikinai myli Lidiją Martin. Ji nejautė nieko blogo prieš Lidiją, iš tiesų ji laikė ją savo drauge. Rutės vienuoliktieji metai vidurinėje mokykloje pasikeičia, kai ji sutinka Stailsą Stilinski. Stailsas Stilinski yra na, mes jau žinome, sarkastiškas, labai energingas paauglys. Visi manė, jog jis myli Lidiją nuo, iš esmės, gimimo, bet jie visi buvo neteisūs, net jo vilkolakis geriausias draugas, Skotas. Jam patiko Rutė. Bet jis žinojo, kokia drovi yra toji mergina ir koks nerangus yra jis. Tada jų kalbėjimasis būtų traukinio avarija. Taigi jis niekada to nedarė. Iki kol vienas iš jų bando parašyti savo geriausiam draugui, bet netyčia parašo kitam. Originali istorija: https://www.wattpad.com/story/73252253-imessage-%E2%96%B9stiles-stilinski-au-1

Kukli panelė Emilija, patyria patyčias mokykloje. Merginai atsibodo, kad ji yra auka ir iš jos visi tyčiojasi. Ji nori pritapti prie kitų, nori pažeminti tuos kurie žemina ją. Ji nori tapti visų mylima, gerbiama. Ar jai tai pavyks?

17-metė Gigi Hadid visados buvo paprasta mergina. Ji gaudavo normalius pažymius, buvo linksma ir tiesiog paprasta nutrūktgalvė. Jos mama ją išsiunčia praleisti vasaros į Mullingar, pas jos paranoišką močiutę, niurzgų senelį, bei pasileidėlę pusseserę. Ji nenori nieko kito tik visą dieną sėdėti namie prie Tumblr. Viskas pasikeičia kai ji sutinka Zayn Malik, blogiuką. Zayn tatuiruotės, jo charakteris, bei žavingi būdai ją sunervoti, ir ji nebegali sukontroliuoti jausmų jam. Jie yra visiškos priešingybės: jis yra pankas, kol ji yra geruolė. Greitai, jis parodo jai aplink ką sukasi jo pasaulis: važinėjimas, rūkimas, gėrimas, vakarėliai, narkotikai ir seksas. Normalus maištingo paauglio gyvenimas. Jiems net nepastebint, jie pradeda įsimylėti vienas kitą. Bet kas nutiks kai ji turės palikti Mullingar ir grįžti į London? Ne jau tai tik trumpas meilės romanas, tik paprasta vasaros meilė? Išsiaiškinkite perskaičius Teenage Dirtbag.

"Įdomu, o kas aš tau?" paklausė tikriausiai manydamas, kad jį pavadinsiu bent pažįstamu. "Niekas" negalvojus pasakiau, o kaip atsako sulaukiau tamsaus it naktis žvilgsnio, kuris tiesiog maldavo pasigailėjimo. Pamačius jo akis suskaudo visą kūną, norėjosi prisiglausti, bet mes ėjome tylomis, nuleidę galvas, apgailestaudami už praeities klaidas, jausdami meilės alkį ir vėsų orą, kuris kuris sunėrė mūsų pirštus ir mes žinojome, kad nebebus kaip seniau.