DovilePociute
Liucė visada sėdėjo paskutiniame suole.
Ten, kur niekas per daug nežiūri. Ten, kur nematomi jausmai tyliai auga.
Mokykloje ji ir Lukas draugavo slapta. Be rankų laikymo koridoriuose, be nuotraukų, be vardų ištartų garsiai. Lukas buvo krepšinio kapitonas, visų dievinamas, o Liucė - ta, apie kurią niekas nekalbėjo. Jam ji buvo paslaptis. Jai jis - pirmoji meilė.
Viskas sugriūva vieną dieną, kai Liucė išgirsta, kaip Lukas juokdamasis draugams sako, jog tokia mergina - tikrai ne jo skonio. Kad su tokia jis niekada nesirodytų viešumoje. Tą akimirką paskutinis suolas tampa per arti, o tyla - per skaudi.
Praėjus penkeriems metams, jų keliai vėl susikerta. Triukšmingame vakarėlyje, kuriame Liucė dirba barmene. Ji - nebe ta mergina iš mokyklos. Ji pasikeitusi, pasitikinti savimi, graži. O Lukas... atrodo, lyg bandytų atpažinti veidą, kurio niekada nepamiršo.
Ar praeitis leidžia antrą šansą?
Ar galima atleisti tam, kuris slėpė tave, kai labiausiai norėjai būti matoma?
„Mergina iš paskutinio suolo" - tai istorija apie tylų skausmą, pirmą meilę ir drąsą sugrįžti ten, kur kažkada sudužai.