Meilė Geschichten

Galingas uraganas įkalina Laną netoli Floridos esančioje saloje kartu su sužeistu vyru, kuris negalėtų būti didesnė moters priešingybė. Pusę pasaulio išmaišęs, patyręs uolų alpinistas Dreikas vienas tų, kurių ji nesupranta. Jam niekada nereikėjo šeimos, namų ir ramybės, kai ji bet ką atiduotų, kad galėtų susigrąžinti tai, ką prarado Kanadoje. Tačiau netrukus paaiškėja, kad tikrieji spąstai ne lauke siaučianti audra, o taiklūs Dreiko klausimai, kuriais jis skverbiasi gilyn prie skaudžiausios Lanos paslapties. Nes kam geriau išsipasakoti, jei ne tam, kurio daugiau niekada nesutiksi? Tik ar galima pasitikėti akimirkomis, kurios egzistuoja, nes visa kita sunaikinta? "Pavojinga tai, kad nieko neįvyko, o atrodo taip, lyg jau įvyko viskas. Imi tikėti dalykais, kurie dar neegzistuoja." Nuo Floridos salų, per Naujosios Meksikos kalnus ir atokų Arizonos ūkį iki pat mažyčio, didžiulių bangų skalaujamo Tofino, Kanadoje - banglentininkų rojaus. "Žmonės nepradingsta. Mes tik grįžtam į vietas, kuriose jaučiam prasmę." Ši knyga pasirodys 2026 metais, o su ištikimiausiais skaitytojais dalinuosi pirmaisiais jos skyriais. Copyright: Skirmantė Rugsėjis ir Kamilė

Tačiau dabar aš gyvenu ten, kur absurdo nebėra. Jo nebeliko. Jie kažkokiu būdu jį... Nu, karoče išnaikino. Gaila be absurdo. Nori, papasakosiu?

"Įdomu, o kas aš tau?" paklausė tikriausiai manydamas, kad jį pavadinsiu bent pažįstamu. "Niekas" negalvojus pasakiau, o kaip atsako sulaukiau tamsaus it naktis žvilgsnio, kuris tiesiog maldavo pasigailėjimo. Pamačius jo akis suskaudo visą kūną, norėjosi prisiglausti, bet mes ėjome tylomis, nuleidę galvas, apgailestaudami už praeities klaidas, jausdami meilės alkį ir vėsų orą, kuris kuris sunėrė mūsų pirštus ir mes žinojome, kad nebebus kaip seniau.

Tai istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta ne žodžiais, o tyla. Ne pažintimi, o netyčia perskaitytu laišku. Ji - mergina, kuri rašo ne todėl, kad ieško atsakymų, bet todėl, kad kitaip nepajėgia jų ištarti. Jis - vaikinas, kuris visada vengė artumo, bet kažkodėl negali likti abejingas jos žodžiams. Jų ryšys gimsta ten, kur dažniausiai baigiasi - tarp nutylėtų minčių, tarp vidinio triukšmo ir išorinio tylėjimo. Kiekvienas sakinys - tarsi žingsnis link kito žmogaus, nors jų atstumas dar neįvardintas. Jie abu slepia savo randus - skirtingus, bet keistai artimus. Ji bijo būti sutikta tokia, kokia iš tiesų yra. Jis - bijo, kad kažkas jį pažins anksčiau nei jis pats suspės pabėgti. Tai nėra meilės istorija tradicine prasme. Tai pasakojimas apie ryšį, kuris gimsta ne iš pažadų, o iš vidinio ilgesio. Apie tai, kaip svetimas laiškas gali tapti garsu tavo pačio galvoje. Apie tai, kaip nežinomas žmogus kartais tampa tuo, kuris išdrįsta likti, kai kiti pasitraukia. „Laiškai į nežinią" - tai kelionė per širdies labirintus, kur kiekvienas žodis gali tapti slenksčiu į artumą arba dar vienu užraktu. Tai istorija apie tylą, kuri kalba garsiau už šauksmą. Apie ryšį, kuris, gimęs netikėtai, ima keisti viską. Ar jie išdrįs žengti į nežinią, kurioje slypi ne tik baimė, bet ir galimybė? Ar žodžiai gali sugrąžinti tai, ką kažkada praradome - ryšį su savimi, su kitu, su gyvenimu? Ši istorija paremta tikrais įvykiais.

"Ar tikrai nori manęs viso? Aš nesu toks kaip kiti vilkolakiai ar vampyrai. Aš negaliu tavęs pažymėti, negaliu visiškai persiversti į vilko forma, aš žvėris viduje, Džen. Ar tu šito nori?"

Antra vasara.Antras sezonas.Kiti nuotykiai ir daug daugiau jausmų atokiame miestelyje kuriame Chloe praleis savo antrąją vasarą.Ar viskas klostysis gerai ir Harry pagaliau susitaikys su mergina.Kas galėjo pagalvot,kad nutiks kelis neįprasti dalykai kurie apvers ramų gyvenimą aukštyn kojom,ir tai įtakos ne tik Chloe bet ir kitus.. Nuotykių, jausmų ir emocijų perpildytame antrame ,,Summer love" sezone!

Artėjant pasaulio pabaigai, beveik niekas nebesvarbu.

Jam reikėjo žaislo.Man dėmesio.Tai atrodė tobula...Tai buvo tobula idėja...ir aš tuo tikėjau...Bet juk ne visada gyvenimas duoda viska savo noru...Viska ko norime turime išsikovoti.Niekas neatneša gražaus gyvenimo už dyka.Viskas turi savo kaina kaip ir tai apie ką jums papasakosiu... Norėjau gražaus gyvenimo padėto ant aukso lėkštutės.Bet baigėsi viskas sunkiausiu laiko tarpu mano gyvenime...Tada viska ir supratau...

#56. „Prisėsk ir paklausyk mano istorijos. Aš tau papasakosiu apie tobulybę, žalumą, dundėjimą, lietų, tylą, meilę, sielą, kelionę namo." Tovė išvysta į kelionę - savo širdies paieškas. Merginai be galo pabosta leisti savo dienas didmiestyje, toli nuo gimtinės, todėl ji, kaip ir kiekvienais metais, įsėda į traukinį, vežantį namo. Tačiau priešingai nei praeitais kartais, šį sykį ji vyksta ne viena. Istorija apie dviejų merginų pažintį, draugystę, kelionę, pilną nuotykių, švelnumo, įkvėpimo ir savęs atradimo.

Būti kale jai tiko labiau nei gera mergaite. Zoja Maikalson buvo ta mergina, su kuria visi norėjo draugauti, tačiau taip pat stengėsi nepapulti į jos nemalonę. Arogantiška, pasipūtusi kalė. Mergina, užrietusi nosį, kelianti aukštus reikalavimus visiems aplinkui, už paslėptos gražios išvaizdos, slepianti sudaužytą širdį. Jos gyvenimas tarsi pasaka. Ji turi viską ko trokšta. Darbą, namus, vieną geriausią draugę ir buvusį vaikiną, kuris kaip koks šešėlis sekioja ją iš paskos. Zoja troško pabėgti nuo šeimos, nors, pasirodo, tai nėra taip paprasta. Prestižinė, it iš žurnalų viršelių parinkta šeima yra kur kas labiau supuvusi iš vidaus nei kada nors vaizdo įrašų kameros galėtų tai įamžinti. Blogiausia tai jog po penkių metų vengimo susitikti su tėvais ji vėl privalo stovėti šalia ir šypsotis visai šaliai. Ir viskas tik dėl to, kad Zoja Maikalson ir vėl tampa taikiniu. Kalebo užduotis yra apsaugoti Zoją, tačiau mergina neketina palengvinti jam užduoties. Kai dvi sudaužytos širdys diena iš dienos privalo vėl būti šalia, gali nutikti bet kas. Tik ar nebus per vėlu viską pradėti iš naujo?

Evanas Karteris buvo žavus ir rūpestingas vyras, labiau už viską mėgęs klasikinę muziką. Bachas, Bethovenas, Mocartas... kompozitorių kūriniai nukeldavo tamsiaplaukį į kitą pasaulį, kur nėra rūpesčių, skubėjimo, kurių paprastame ir neįspūdingame gyvenime, persunktame rutinos „darbas - namai", netrūko. Vieną dieną priimtas sprendimas įtraukė jauną pedagogą į nenumaldomą veiksmo sūkurį, pilną pasirinkimų ir dvejonių. Neatsargus žingsnis ir viskas, kas atrodė tvirta, ėmė byrėti po kojomis. Žvalus bei romantiškas vyras apsiblausė. Aplinkiniai žinojo, kodėl Evanas Karteris daugiau nesišypso, tačiau visos tiesos nenumanė nė vienas... kol jis pats nepastūmėjo dienoraščio į kitą stalo pusę. Istorija yra nebaigta ir nežinau ar kada prie jos sugrįšiu. Greičiausiai nelabai. Kažkada kėliau ją su kita anketa, bet vėliau ištryniau. Šiek tiek pakoregavau pavadinimą. Rašiau prieš tris metus, vos pabaigusi devynias klases, tad labai nepeikit, jei pasirodys kiek lėkštoka ar pamatysit kokių klaidų... juk tobulėjama tik su laiku :)

Ar prisimeni visus tuos kartus kai aš likau su tavimi? Short Story

Pagrindinės veikėjos Vivianos gyvenimas pasikeitė iš pat šaknų, kai grįžusi namo, savo vaikiną užtinka linsminantis su kita. Monly - mėlynakis brunetas, netikėtai atsirandantis Vivianos gyvenime. Mergina negali patikėti, kad ji jaučiasi tokia artima šiam nežinomam asmeniui. Kaip pasikeis šių jaunuolių gyvenimai, kai vieno širdis jau bus baigianti pasveikti, o kito dar tik duš į šipulius? Ar jie padės vienas kitam surinkti gyvenimo šukes?

Mergina vardu Linda iškentėjusi daug skausmo, dabar yra pasinėrusi į alkoholio ir narkotikų liūną. Skausmas kiekvieną dieną vis labiau veržė jos širdį, kol nepasirodė JIS. Vaikinas, kurio vardas Zayn, buvo laimingas ir viskuom patenkintas, kol nepasirodė JI. Troškimas padėti merginai ir ugnelė įsižiebusi širdyje privertė jai pajusti kažką, kažką daugiau nei rūpestį.

Tai tik mintys ir jausmai.

Užmerkiau akis. Staiga viskas tapo nesuvaldoma ir skausminga. Pajaučiau kraujo skonį burnoje. Nevaldžiau savo emocijų ir veiksmų, kol galiausiai mano akys atsivėrė. Nuo to momento - niekada to nebekartojau.

Ar po šitiek metų, tu vis dar verki naktimis? Atsimeni mano žodžius? "Blemba, tu graži, net kada verki." Tikiuosi, praėjus paskutiniam kartui, kai matėmės, tu praliejai mažiau ašarų, nei būdama su manimi... P.S *Istorija turi, tikro gyvenimo prieakonių :)*

Eilėraštis.