Meilė Stories

Ji pamelavo. Jis nepatikėjo. Tačiau šį žaidimą gali laimėti tik vienas. Vienas ne laiku sustabdytas automobilis ir Harli, jauna kelių policijos pareigūnė, iš didmiesčio perkeliama į kovos su narkotikais skyrių mažyčiame miestelyje prie Meksikos sienos. Iššaukiantys drabužiai, ryškus makiažas ir pigūs blizgučiai moterį paverčia neatpažįstama, tačiau operacijos vietoje pasirodo nelaukti svečiai. Kilus sumaiščiai, Harli lieka viena su pavojingu nepažįstamuoju ir tik nuo Darko dabar priklausys, kaip viskas klostysis toliau. 430 pages, Hardcover ©All rights reserved

Tai istorija apie asmeninę kelionę, kurioje meilė, skausmas ir savęs atradimas susilieja į vieną. Po netikėto išsiskyrimo stengiasi suprasti, kas atvedė iki šio taško, ir ieško atsakymų ne tik į santykių, bet ir į gyvenimo klausimus. Ar praeities žaizdos gali tapti naujo gyvenimo pamatu? Ši knyga - atviras pasakojimas, kuris kviečia pažvelgti į vidinius išgyvenimus ir priverčia susimąstyti apie tikrąją gyvenimo prasmę.

Tai apie du priešus ir štai ta nelemta diena kaip jie kartu turi vykti į kelionę. Blogis gali pavirsti geriu, melas tiesa, žodžiai judesiais, ir priešai - draugais

Ši istorija bus viena iš tų meilės istorijų, kitaip tariant lengvas skaitalas. Ji yra mano pirmoji, tad gal ir nebus pati geriausia, bet kaip sakoma, pirmas blynas visada prisvilęs, tad prašau nesidrovėti ir išakyti savo nuomonę, ką galbūt reiktų pataisyt, ką pridėti. Malonaus skaitymo!!

Būti kale jai tiko labiau nei gera mergaite. Zoja Maikalson buvo ta mergina, su kuria visi norėjo draugauti, tačiau taip pat stengėsi nepapulti į jos nemalonę. Arogantiška, pasipūtusi kalė. Mergina, užrietusi nosį, kelianti aukštus reikalavimus visiems aplinkui, už paslėptos gražios išvaizdos, slepianti sudaužytą širdį. Jos gyvenimas tarsi pasaka. Ji turi viską ko trokšta. Darbą, namus, vieną geriausią draugę ir buvusį vaikiną, kuris kaip koks šešėlis sekioja ją iš paskos. Zoja troško pabėgti nuo šeimos, nors, pasirodo, tai nėra taip paprasta. Prestižinė, it iš žurnalų viršelių parinkta šeima yra kur kas labiau supuvusi iš vidaus nei kada nors vaizdo įrašų kameros galėtų tai įamžinti. Blogiausia tai jog po penkių metų vengimo susitikti su tėvais ji vėl privalo stovėti šalia ir šypsotis visai šaliai. Ir viskas tik dėl to, kad Zoja Maikalson ir vėl tampa taikiniu. Kalebo užduotis yra apsaugoti Zoją, tačiau mergina neketina palengvinti jam užduoties. Kai dvi sudaužytos širdys diena iš dienos privalo vėl būti šalia, gali nutikti bet kas. Tik ar nebus per vėlu viską pradėti iš naujo?

Tačiau dabar aš gyvenu ten, kur absurdo nebėra. Jo nebeliko. Jie kažkokiu būdu jį... Nu, karoče išnaikino. Gaila be absurdo. Nori, papasakosiu?

Jam reikėjo žaislo.Man dėmesio.Tai atrodė tobula...Tai buvo tobula idėja...ir aš tuo tikėjau...Bet juk ne visada gyvenimas duoda viska savo noru...Viska ko norime turime išsikovoti.Niekas neatneša gražaus gyvenimo už dyka.Viskas turi savo kaina kaip ir tai apie ką jums papasakosiu... Norėjau gražaus gyvenimo padėto ant aukso lėkštutės.Bet baigėsi viskas sunkiausiu laiko tarpu mano gyvenime...Tada viska ir supratau...

Evanas Karteris buvo žavus ir rūpestingas vyras, labiau už viską mėgęs klasikinę muziką. Bachas, Bethovenas, Mocartas... kompozitorių kūriniai nukeldavo tamsiaplaukį į kitą pasaulį, kur nėra rūpesčių, skubėjimo, kurių paprastame ir neįspūdingame gyvenime, persunktame rutinos „darbas - namai", netrūko. Vieną dieną priimtas sprendimas įtraukė jauną pedagogą į nenumaldomą veiksmo sūkurį, pilną pasirinkimų ir dvejonių. Neatsargus žingsnis ir viskas, kas atrodė tvirta, ėmė byrėti po kojomis. Žvalus bei romantiškas vyras apsiblausė. Aplinkiniai žinojo, kodėl Evanas Karteris daugiau nesišypso, tačiau visos tiesos nenumanė nė vienas... kol jis pats nepastūmėjo dienoraščio į kitą stalo pusę. Istorija yra nebaigta ir nežinau ar kada prie jos sugrįšiu. Greičiausiai nelabai. Kažkada kėliau ją su kita anketa, bet vėliau ištryniau. Šiek tiek pakoregavau pavadinimą. Rašiau prieš tris metus, vos pabaigusi devynias klases, tad labai nepeikit, jei pasirodys kiek lėkštoka ar pamatysit kokių klaidų... juk tobulėjama tik su laiku :)

Vienas įvykis apverčia Bihter gyvenimą aukštyn kojomis ir ji turi nuspręsti kam gyventi, o kam mirti. Laikas sparčiai senka, o ji nežino, kurį žmogų išgelbėti. Savo mylimąjį Asuną ar dainavimo mokytoją Maerą, kurį netyčia įsimylėjo. Ačiū už nuostabų viršelį @books__and__coffee

Ar prisimeni visus tuos kartus kai aš likau su tavimi? Short Story

Sveiki! Čia yra mano pirma short story Mergina, kuri turi geriausią draugą na ir vaikiną, bet ji nėra laiminga. Iš jos šaiposi... Tik ji niekam to nesako. Ji žaloja save ir slepia tai po apyrankėmis..... ISTORIJOS COVERĮ PADARĖ @draudziama

Artėjant pasaulio pabaigai, beveik niekas nebesvarbu.

Gabija ir Lukas yra paprasti 9tokai. Bet viskas pasikeicia kai jie sutinka viena kita. Kaip likimas juos sujungs? Kodel Patricija nenori ju meiles? Viskas bus atskleista sioje knygoje! :D

Best way to get rid of feelings is to express them.Chapters are all about feelings and thoughts. Also it's a part of learning english and looking back at my mistakes.

Įprastai, kai jis buvo čia, jį užvaldydavo atsipalaidavimas, tačiau šiandien - kažkas buvo kitaip. Jis negalėjo nuslėpti nuolatinio nerimo, kuris buvo su juo visą savaitę. Pirmą kartą po visų metų, kai buvo įpratęs slėpti savo tikrąsias jausmų spalvas, jis jautė, kad pasaulis aplink jį keičiasi.

Užmerkiau akis. Staiga viskas tapo nesuvaldoma ir skausminga. Pajaučiau kraujo skonį burnoje. Nevaldžiau savo emocijų ir veiksmų, kol galiausiai mano akys atsivėrė. Nuo to momento - niekada to nebekartojau.

Aš vis dar nežinau kas šiame pasaulyje pasikeitė per tuos metus, bet ta juoda skylė manyje niekur nedingo.

"Įdomu, o kas aš tau?" paklausė tikriausiai manydamas, kad jį pavadinsiu bent pažįstamu. "Niekas" negalvojus pasakiau, o kaip atsako sulaukiau tamsaus it naktis žvilgsnio, kuris tiesiog maldavo pasigailėjimo. Pamačius jo akis suskaudo visą kūną, norėjosi prisiglausti, bet mes ėjome tylomis, nuleidę galvas, apgailestaudami už praeities klaidas, jausdami meilės alkį ir vėsų orą, kuris kuris sunėrė mūsų pirštus ir mes žinojome, kad nebebus kaip seniau.