Historias de Meilė

Ji pamelavo. Jis nepatikėjo. Tačiau šį žaidimą gali laimėti tik vienas. Vienas ne laiku sustabdytas automobilis ir Harli, jauna kelių policijos pareigūnė, iš didmiesčio perkeliama į kovos su narkotikais skyrių mažyčiame miestelyje prie Meksikos sienos. Iššaukiantys drabužiai, ryškus makiažas ir pigūs blizgučiai moterį paverčia neatpažįstama, tačiau operacijos vietoje pasirodo nelaukti svečiai. Kilus sumaiščiai, Harli lieka viena su pavojingu nepažįstamuoju ir tik nuo Darko dabar priklausys, kaip viskas klostysis toliau. 430 pages, Hardcover ©All rights reserved

Best way to get rid of feelings is to express them.Chapters are all about feelings and thoughts. Also it's a part of learning english and looking back at my mistakes.

Pagrindinės veikėjos Vivianos gyvenimas pasikeitė iš pat šaknų, kai grįžusi namo, savo vaikiną užtinka linsminantis su kita. Monly - mėlynakis brunetas, netikėtai atsirandantis Vivianos gyvenime. Mergina negali patikėti, kad ji jaučiasi tokia artima šiam nežinomam asmeniui. Kaip pasikeis šių jaunuolių gyvenimai, kai vieno širdis jau bus baigianti pasveikti, o kito dar tik duš į šipulius? Ar jie padės vienas kitam surinkti gyvenimo šukes?

Sveiki! Čia yra mano pirma short story Mergina, kuri turi geriausią draugą na ir vaikiną, bet ji nėra laiminga. Iš jos šaiposi... Tik ji niekam to nesako. Ji žaloja save ir slepia tai po apyrankėmis..... ISTORIJOS COVERĮ PADARĖ @draudziama

Eilėraštis.

Būti kale jai tiko labiau nei gera mergaite. Zoja Maikalson buvo ta mergina, su kuria visi norėjo draugauti, tačiau taip pat stengėsi nepapulti į jos nemalonę. Arogantiška, pasipūtusi kalė. Mergina, užrietusi nosį, kelianti aukštus reikalavimus visiems aplinkui, už paslėptos gražios išvaizdos, slepianti sudaužytą širdį. Jos gyvenimas tarsi pasaka. Ji turi viską ko trokšta. Darbą, namus, vieną geriausią draugę ir buvusį vaikiną, kuris kaip koks šešėlis sekioja ją iš paskos. Zoja troško pabėgti nuo šeimos, nors, pasirodo, tai nėra taip paprasta. Prestižinė, it iš žurnalų viršelių parinkta šeima yra kur kas labiau supuvusi iš vidaus nei kada nors vaizdo įrašų kameros galėtų tai įamžinti. Blogiausia tai jog po penkių metų vengimo susitikti su tėvais ji vėl privalo stovėti šalia ir šypsotis visai šaliai. Ir viskas tik dėl to, kad Zoja Maikalson ir vėl tampa taikiniu. Kalebo užduotis yra apsaugoti Zoją, tačiau mergina neketina palengvinti jam užduoties. Kai dvi sudaužytos širdys diena iš dienos privalo vėl būti šalia, gali nutikti bet kas. Tik ar nebus per vėlu viską pradėti iš naujo?

Tai istorija apie merginą, kuri save laiko alternatyva, bet ne pagrindiniu pasirinkimu. Tai istorija apie vaikiną, kuris save laiko pagrindiniu pasirinkimu bei gyvenimą grindžia alternatyvomis. Jis tiki, kad svarbiausia mokėti subtiliai rinktis ir vengti pastovumo; ji mano, kad svarbiausia pasirinkti gerai, jog sukurtum pastovų gyvenimą. Ar kas pasikeis jiems susitikus ?

Aš vis dar nežinau kas šiame pasaulyje pasikeitė per tuos metus, bet ta juoda skylė manyje niekur nedingo.

Evanas Karteris buvo žavus ir rūpestingas vyras, labiau už viską mėgęs klasikinę muziką. Bachas, Bethovenas, Mocartas... kompozitorių kūriniai nukeldavo tamsiaplaukį į kitą pasaulį, kur nėra rūpesčių, skubėjimo, kurių paprastame ir neįspūdingame gyvenime, persunktame rutinos „darbas - namai", netrūko. Vieną dieną priimtas sprendimas įtraukė jauną pedagogą į nenumaldomą veiksmo sūkurį, pilną pasirinkimų ir dvejonių. Neatsargus žingsnis ir viskas, kas atrodė tvirta, ėmė byrėti po kojomis. Žvalus bei romantiškas vyras apsiblausė. Aplinkiniai žinojo, kodėl Evanas Karteris daugiau nesišypso, tačiau visos tiesos nenumanė nė vienas... kol jis pats nepastūmėjo dienoraščio į kitą stalo pusę. Istorija yra nebaigta ir nežinau ar kada prie jos sugrįšiu. Greičiausiai nelabai. Kažkada kėliau ją su kita anketa, bet vėliau ištryniau. Šiek tiek pakoregavau pavadinimą. Rašiau prieš tris metus, vos pabaigusi devynias klases, tad labai nepeikit, jei pasirodys kiek lėkštoka ar pamatysit kokių klaidų... juk tobulėjama tik su laiku :)

Tačiau dabar aš gyvenu ten, kur absurdo nebėra. Jo nebeliko. Jie kažkokiu būdu jį... Nu, karoče išnaikino. Gaila be absurdo. Nori, papasakosiu?

Artėjant pasaulio pabaigai, beveik niekas nebesvarbu.

Gabija ir Lukas yra paprasti 9tokai. Bet viskas pasikeicia kai jie sutinka viena kita. Kaip likimas juos sujungs? Kodel Patricija nenori ju meiles? Viskas bus atskleista sioje knygoje! :D

"Ar tikrai nori manęs viso? Aš nesu toks kaip kiti vilkolakiai ar vampyrai. Aš negaliu tavęs pažymėti, negaliu visiškai persiversti į vilko forma, aš žvėris viduje, Džen. Ar tu šito nori?"

Ar po šitiek metų, tu vis dar verki naktimis? Atsimeni mano žodžius? "Blemba, tu graži, net kada verki." Tikiuosi, praėjus paskutiniam kartui, kai matėmės, tu praliejai mažiau ašarų, nei būdama su manimi... P.S *Istorija turi, tikro gyvenimo prieakonių :)*

Tai apie du priešus ir štai ta nelemta diena kaip jie kartu turi vykti į kelionę. Blogis gali pavirsti geriu, melas tiesa, žodžiai judesiais, ir priešai - draugais

Antra vasara.Antras sezonas.Kiti nuotykiai ir daug daugiau jausmų atokiame miestelyje kuriame Chloe praleis savo antrąją vasarą.Ar viskas klostysis gerai ir Harry pagaliau susitaikys su mergina.Kas galėjo pagalvot,kad nutiks kelis neįprasti dalykai kurie apvers ramų gyvenimą aukštyn kojom,ir tai įtakos ne tik Chloe bet ir kitus.. Nuotykių, jausmų ir emocijų perpildytame antrame ,,Summer love" sezone!

Įprastai, kai jis buvo čia, jį užvaldydavo atsipalaidavimas, tačiau šiandien - kažkas buvo kitaip. Jis negalėjo nuslėpti nuolatinio nerimo, kuris buvo su juo visą savaitę. Pirmą kartą po visų metų, kai buvo įpratęs slėpti savo tikrąsias jausmų spalvas, jis jautė, kad pasaulis aplink jį keičiasi.

Ar prisimeni visus tuos kartus kai aš likau su tavimi? Short Story

"Įdomu, o kas aš tau?" paklausė tikriausiai manydamas, kad jį pavadinsiu bent pažįstamu. "Niekas" negalvojus pasakiau, o kaip atsako sulaukiau tamsaus it naktis žvilgsnio, kuris tiesiog maldavo pasigailėjimo. Pamačius jo akis suskaudo visą kūną, norėjosi prisiglausti, bet mes ėjome tylomis, nuleidę galvas, apgailestaudami už praeities klaidas, jausdami meilės alkį ir vėsų orą, kuris kuris sunėrė mūsų pirštus ir mes žinojome, kad nebebus kaip seniau.