Meilė hikaye

Vienas įvykis apverčia Bihter gyvenimą aukštyn kojomis ir ji turi nuspręsti kam gyventi, o kam mirti. Laikas sparčiai senka, o ji nežino, kurį žmogų išgelbėti. Savo mylimąjį Asuną ar dainavimo mokytoją Maerą, kurį netyčia įsimylėjo.

Mergina vardu Linda iškentėjusi daug skausmo, dabar yra pasinėrusi į alkoholio ir narkotikų liūną. Skausmas kiekvieną dieną vis labiau veržė jos širdį, kol nepasirodė JIS. Vaikinas, kurio vardas Zayn, buvo laimingas ir viskuom patenkintas, kol nepasirodė JI. Troškimas padėti merginai ir ugnelė įsižiebusi širdyje privertė jai pajusti kažką, kažką daugiau nei rūpestį.

Ar prisimeni visus tuos kartus kai aš likau su tavimi? Short Story

Olivija dievina internetą, ji virtualioje erdvėje turi tarsi atskirą gyvenimą, bendraminčius, žmones kuriems ji įdomi, unikali, išskirtinė. Gaila, tačiau realiame gyvenime jai sekasi ne taip šauniai, žmonės jos nesupranta, mergina bendrauja tik su keliomis artimomis draugėmis, kurioms, jei tik prireiktų, drąsiai paaukotų savo gyvybę. Tačiau svarbiausia būti ten, kur jautiesi pilnavertis ir laimingas, todėl paauglė net nežada paleisti iš rankų vienintelės progos mėgautis gyvenimu, ji begales laiko praleidžia internete. Mergina ten sutinka begales įsimintinų personų, tačiau vieną dieną ja susižavi patrauklus vaikinas...?Ar Olivija tam pasiruošusi? Tik ji žino atsakymus į visus klausimus.

Tai apie du priešus ir štai ta nelemta diena kaip jie kartu turi vykti į kelionę. Blogis gali pavirsti geriu, melas tiesa, žodžiai judesiais, ir priešai - draugais

Pagrindinės veikėjos Vivianos gyvenimas pasikeitė iš pat šaknų, kai grįžusi namo, savo vaikiną užtinka linsminantis su kita. Monly - mėlynakis brunetas, netikėtai atsirandantis Vivianos gyvenime. Mergina negali patikėti, kad ji jaučiasi tokia artima šiam nežinomam asmeniui. Kaip pasikeis šių jaunuolių gyvenimai, kai vieno širdis jau bus baigianti pasveikti, o kito dar tik duš į šipulius? Ar jie padės vienas kitam surinkti gyvenimo šukes?

Best way to get rid of feelings is to express them.Chapters are all about feelings and thoughts. Also it's a part of learning english and looking back at my mistakes.

Tai istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta ne žodžiais, o tyla. Ne pažintimi, o netyčia perskaitytu laišku. Ji - mergina, kuri rašo ne todėl, kad ieško atsakymų, bet todėl, kad kitaip nepajėgia jų ištarti. Jis - vaikinas, kuris visada vengė artumo, bet kažkodėl negali likti abejingas jos žodžiams. Jų ryšys gimsta ten, kur dažniausiai baigiasi - tarp nutylėtų minčių, tarp vidinio triukšmo ir išorinio tylėjimo. Kiekvienas sakinys - tarsi žingsnis link kito žmogaus, nors jų atstumas dar neįvardintas. Jie abu slepia savo randus - skirtingus, bet keistai artimus. Ji bijo būti sutikta tokia, kokia iš tiesų yra. Jis - bijo, kad kažkas jį pažins anksčiau nei jis pats suspės pabėgti. Tai nėra meilės istorija tradicine prasme. Tai pasakojimas apie ryšį, kuris gimsta ne iš pažadų, o iš vidinio ilgesio. Apie tai, kaip svetimas laiškas gali tapti garsu tavo pačio galvoje. Apie tai, kaip nežinomas žmogus kartais tampa tuo, kuris išdrįsta likti, kai kiti pasitraukia. „Laiškai į nežinią" - tai kelionė per širdies labirintus, kur kiekvienas žodis gali tapti slenksčiu į artumą arba dar vienu užraktu. Tai istorija apie tylą, kuri kalba garsiau už šauksmą. Apie ryšį, kuris, gimęs netikėtai, ima keisti viską. Ar jie išdrįs žengti į nežinią, kurioje slypi ne tik baimė, bet ir galimybė? Ar žodžiai gali sugrąžinti tai, ką kažkada praradome - ryšį su savimi, su kitu, su gyvenimu? Ši istorija paremta tikrais įvykiais.

Tai istorija apie merginą, kuri save laiko alternatyva, bet ne pagrindiniu pasirinkimu. Tai istorija apie vaikiną, kuris save laiko pagrindiniu pasirinkimu bei gyvenimą grindžia alternatyvomis. Jis tiki, kad svarbiausia mokėti subtiliai rinktis ir vengti pastovumo; ji mano, kad svarbiausia pasirinkti gerai, jog sukurtum pastovų gyvenimą. Ar kas pasikeis jiems susitikus ?

Eilėraštis.

Įprastai, kai jis buvo čia, jį užvaldydavo atsipalaidavimas, tačiau šiandien - kažkas buvo kitaip. Jis negalėjo nuslėpti nuolatinio nerimo, kuris buvo su juo visą savaitę. Pirmą kartą po visų metų, kai buvo įpratęs slėpti savo tikrąsias jausmų spalvas, jis jautė, kad pasaulis aplink jį keičiasi.

#56. „Prisėsk ir paklausyk mano istorijos. Aš tau papasakosiu apie tobulybę, žalumą, dundėjimą, lietų, tylą, meilę, sielą, kelionę namo." Tovė išvysta į kelionę - savo širdies paieškas. Merginai be galo pabosta leisti savo dienas didmiestyje, toli nuo gimtinės, todėl ji, kaip ir kiekvienais metais, įsėda į traukinį, vežantį namo. Tačiau priešingai nei praeitais kartais, šį sykį ji vyksta ne viena. Istorija apie dviejų merginų pažintį, draugystę, kelionę, pilną nuotykių, švelnumo, įkvėpimo ir savęs atradimo.

Tai tik mintys ir jausmai.

Ar po šitiek metų, tu vis dar verki naktimis? Atsimeni mano žodžius? "Blemba, tu graži, net kada verki." Tikiuosi, praėjus paskutiniam kartui, kai matėmės, tu praliejai mažiau ašarų, nei būdama su manimi... P.S *Istorija turi, tikro gyvenimo prieakonių :)*

"Ar tikrai nori manęs viso? Aš nesu toks kaip kiti vilkolakiai ar vampyrai. Aš negaliu tavęs pažymėti, negaliu visiškai persiversti į vilko forma, aš žvėris viduje, Džen. Ar tu šito nori?"

Aš vis dar nežinau kas šiame pasaulyje pasikeitė per tuos metus, bet ta juoda skylė manyje niekur nedingo.

Ši istorija bus viena iš tų meilės istorijų, kitaip tariant lengvas skaitalas. Ji yra mano pirmoji, tad gal ir nebus pati geriausia, bet kaip sakoma, pirmas blynas visada prisvilęs, tad prašau nesidrovėti ir išakyti savo nuomonę, ką galbūt reiktų pataisyt, ką pridėti. Malonaus skaitymo!!

Tačiau dabar aš gyvenu ten, kur absurdo nebėra. Jo nebeliko. Jie kažkokiu būdu jį... Nu, karoče išnaikino. Gaila be absurdo. Nori, papasakosiu?