Skausmas Stories

Jam reikėjo žaislo.Man dėmesio.Tai atrodė tobula...Tai buvo tobula idėja...ir aš tuo tikėjau...Bet juk ne visada gyvenimas duoda viska savo noru...Viska ko norime turime išsikovoti.Niekas neatneša gražaus gyvenimo už dyka.Viskas turi savo kaina kaip ir tai apie ką jums papasakosiu... Norėjau gražaus gyvenimo padėto ant aukso lėkštutės.Bet baigėsi viskas sunkiausiu laiko tarpu mano gyvenime...Tada viska ir supratau...

Tai istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta ne žodžiais, o tyla. Ne pažintimi, o netyčia perskaitytu laišku. Ji - mergina, kuri rašo ne todėl, kad ieško atsakymų, bet todėl, kad kitaip nepajėgia jų ištarti. Jis - vaikinas, kuris visada vengė artumo, bet kažkodėl negali likti abejingas jos žodžiams. Jų ryšys gimsta ten, kur dažniausiai baigiasi - tarp nutylėtų minčių, tarp vidinio triukšmo ir išorinio tylėjimo. Kiekvienas sakinys - tarsi žingsnis link kito žmogaus, nors jų atstumas dar neįvardintas. Jie abu slepia savo randus - skirtingus, bet keistai artimus. Ji bijo būti sutikta tokia, kokia iš tiesų yra. Jis - bijo, kad kažkas jį pažins anksčiau nei jis pats suspės pabėgti. Tai nėra meilės istorija tradicine prasme. Tai pasakojimas apie ryšį, kuris gimsta ne iš pažadų, o iš vidinio ilgesio. Apie tai, kaip svetimas laiškas gali tapti garsu tavo pačio galvoje. Apie tai, kaip nežinomas žmogus kartais tampa tuo, kuris išdrįsta likti, kai kiti pasitraukia. „Laiškai į nežinią" - tai kelionė per širdies labirintus, kur kiekvienas žodis gali tapti slenksčiu į artumą arba dar vienu užraktu. Tai istorija apie tylą, kuri kalba garsiau už šauksmą. Apie ryšį, kuris, gimęs netikėtai, ima keisti viską. Ar jie išdrįs žengti į nežinią, kurioje slypi ne tik baimė, bet ir galimybė? Ar žodžiai gali sugrąžinti tai, ką kažkada praradome - ryšį su savimi, su kitu, su gyvenimu? Ši istorija paremta tikrais įvykiais.

Tai istorija, kuri išryškina tikrąsias žmogaus vertybes, ji man labai svarbi ir mylima, tad jūsų, skaitančių skaičius man nėra svarbus..

Tai tik mintys ir jausmai.

Piratai, jūra. Kas gali būti geriau. Nepamirškime dar daugybės kovų...

„Aš bėgsiu pavėjui, nes tai vienintelė išeitis į rytojų - ji tarė nors žinojo, kad jos balsas drebėjo... ". Mattia Cupelli - Love & Loss