Slaptoji Mokykla EAH - littlem0use👑❤️ - Wattpad

Slaptoji Mokykla EAH

AnastasijaKirejeva

Reads 411
Votes 76
Parts 16

Sign up to add Slaptoji Mokykla EAH to your library and receive updates

or

Content Guidelines

You may also like

1008 Mėnesienos by s4ndalius

Paskutinėje šio didingo ir, iš dalies, gėdingo etapo stotelėje: šūdais ir myžalais patvinusioje mūsų, taip vadinamojoje, mirtininkų kameroje, blusomis, kirminais, parazitais ir mikrobais apėjusį kūną, kurio aš jau kokias dvi savaites nebeprausiu ir net nebesikasau, šiandien sunaikins ir mano, ne itin gudrų protą, jie profesionaliai amžiams užmigdys. Tokia čia tvarka. Inshallah. "Čia, visai šalia esančioje patalpoje (Nr. 101), aš ir gimiau; tačiau nei tėvo nei motinos, kaip ir seserų bei brolių (o jų gausybė) gaila, bet niekada taip ir nemačiau" Tokių minčių kontekste, paskutinį kartą - nežinau, ar iš baimės, ar iš laimės - (turbūt) paskutinį kartą išvėmiau paskutinius likučius su visomis kirmėlėmis ir morališkai nusiteikiau šiam YPATINGAM RITUALUI. Jaučiau, kas netrukus įvyks. Aš žinojau. Prieš kelias savaites, man atrodo, netgi tai sapnavau. Jaučiu Aukštesniųjų Jėgų kvėpavimą tiesiai man į SIELĄ. Manęs jau laukė mano Lemtis. Tokia mano Dalia. Tebūnie, kaip NORI JIS. Mashallah. "Paskutinėmis dienomis jie mūsų čia jau nebemaitina. Iškada. Vis Tiek tuoj išmes ir užkas." ....

Gaujos by Shirshe

Per ne itin ilgą savo gyvenimą Nomė daugiau prarado, negu įgijo. Jai stinga motinos supratimo ir palaikymo, ji be proto ilgisi brolio, kuris po nelaimės visiškai užsisklendė savyje. Mergina neturi tėvo, dėl nuolatinio mokyklų keitimo, nesusirado artimo draugo. Ir dar, Nomė bijo to, kas slypi jos pačios galvoje... Lyg viso šito būtų maža, jai ir vėl tenka keisti mokyklą, bet šįkart ne tik ją - šįkart ji palieka namus, palieka savo miestą ir išvyksta pas senelį, neregėtą nuo vaikystės. Ir tai būtų dar visai pakenčiama, jei jos nepradėtų persekioti monstras, besislepiantis po žydru gobtuvu.

Mono Dinora//short stories by Banalybe

Svetimšalė (taisoma) by marona166

Jaunosios Emelijos laivui sudužus netoli Japonijos krantų, ji supranta likusi viena svetimoje šalyje. Ją ant kranto radęs samurajus sutiko ją priimti į savo namus ir užauginti kaip savo. Tai istorija apie netektį, bandymą pritapti ir galimybę užaugti ten kur atrodo už kiekvieno kampo tyko pavojai.

Domhanė. Pirmieji pėdsakai by TheAtticWriter

Pakvaišęs mokslininkas sukūrė du padarus, kurie pakeitė nusistovėjusias gamtos ir dvasinio pasaulio normas visam laikui, o jų kraujomaiša tapo draudžiama. Šokiruojančią naujieną sužinojusi pagrindinė veikėja Denisė bręsta, netikėtos pažintys slypi visai čia pat ir ji net nenutuokia, kokie iššūkiai jos laukia. Sena istorija, bet atnaujinta dabartinėmis akimis! Sutvarkytas žargonas, logikos ir gramatinės klaidos, tačiau istorija išliko ta pati. Su Jūsų pagalba komentaruose laikui bėgant kūrinį atnaujinsiu dar labiau!

Tobulėjame rašydami by DreamWalker-Kris

Kūrybinio rašymo projektas.

Salos gyventojų nuotykiai by _Juoda_

Knyga paremta tikrai įvykiais.

Raudonoji knyga by Eminence232

Po Arielio susidurimo su nepažįstamuoju, jis atsibunda visai kitoje vietoje su paslaptinga raudonąją knyga. Kur jis yra? Kokios paslaptys slypi paslaptingoje knygoje? Iš kur ji atsirado? Šių klausimų atsakymus rasite knygoje. Malonaus skaitymo!

Istorijos Sujungti by Beatrich_story

Tai didinga istorija apie du žmones sujungtus likimo.

Vandenys tekantis širdyje by obrazauskaite

Ši istorija bus apie mergina vardu Skaistė kuri nori pasiekti daug dalykų gyvenime

You may also like

Slide 1 of 10

1008 Mėnesienos cover

Mono Dinora//short stories cover

Svetimšalė (taisoma) cover

Domhanė. Pirmieji pėdsakai cover

Tobulėjame rašydami cover

Salos gyventojų nuotykiai cover

Raudonoji knyga cover

Istorijos Sujungti cover

Vandenys tekantis širdyje cover

1008 Mėnesienos

Paskutinėje šio didingo ir, iš dalies, gėdingo etapo stotelėje: šūdais ir myžalais patvinusioje mūsų, taip vadinamojoje, mirtininkų kameroje, blusomis, kirminais, parazitais ir mikrobais apėjusį kūną, kurio aš jau kokias dvi savaites nebeprausiu ir net nebesikasau, šiandien sunaikins ir mano, ne itin gudrų protą, jie profesionaliai amžiams užmigdys. Tokia čia tvarka. Inshallah. "Čia, visai šalia esančioje patalpoje (Nr. 101), aš ir gimiau; tačiau nei tėvo nei motinos, kaip ir seserų bei brolių (o jų gausybė) gaila, bet niekada taip ir nemačiau" Tokių minčių kontekste, paskutinį kartą - nežinau, ar iš baimės, ar iš laimės - (turbūt) paskutinį kartą išvėmiau paskutinius likučius su visomis kirmėlėmis ir morališkai nusiteikiau šiam YPATINGAM RITUALUI. Jaučiau, kas netrukus įvyks. Aš žinojau. Prieš kelias savaites, man atrodo, netgi tai sapnavau. Jaučiu Aukštesniųjų Jėgų kvėpavimą tiesiai man į SIELĄ. Manęs jau laukė mano Lemtis. Tokia mano Dalia. Tebūnie, kaip NORI JIS. Mashallah. "Paskutinėmis dienomis jie mūsų čia jau nebemaitina. Iškada. Vis Tiek tuoj išmes ir užkas." ....