Pasaulio atspindys

Slystanti paviršių rankomis liečiu,
Sidabrinės spalvos spindi tarp eilių
Vis bandai suprasti, kur atsiradai
Bet apart paviršiaus, nieko nematai.

Mirguliuoja, raibsta, skatina žiūrėt.
Į beribį kraštą - kojom nusileist.
Tu bandai paliesti pamirštus kraštus,
Vėjas darko plaukus - liepia tau pabust.

Rankos jaučia drėgna žemę,
Akys stebi krentančias žvaigždes,
Kaip norėtum vėl nuplaukt į tolį
Sidabru papuoštum slenkančias dienas.