Dažnai primenu Tau kovo penkioliktą dieną. Ypač kai būnu įkaušusi ir mes dviese stovime balkone. Tu tik nusijuoki, pakraipai galvą ir pabučiuoji man į kaktą. Vieną kartą sakei, kad gailiesi liepęs man eiti namo. Gailiesi, kad dėl Tavęs liejau ašaras. Bet Tu kartoji klaidas.