We Can Feel The Pain
- Reads 137
- Votes 37
- Parts 15
Ongoing
Last published Tue, Dec 26, 2017
Jo mirtis man leido suprast koks gyvenimas buna žiaurus be mylimo žmogaus , bet sutikus Charlie mano gyvenimas apsisuko 360 kampu , jis ir privertė mane suprast kas aš esu ištikruju ir koks mano gyvenimo tikslas bunant tarp kitu....
All Rights Reserved
#325
shortstory
Join the largest storytelling communityGet personalized story recommendations, save your favourites to your library, and comment and vote to grow your community.
You may also like
Jei liktų tik viena diena
Kursuose kuriuos lankiau dėl depresijos visada klausdavo to paties klausima: ' kas jei liktų tik viena diena? ' Keista tai, jog viena diena man tik ir beliko, iki kol mirtis suės mano gležną kūną išleisdama mano juodą sielą į laisvę. Tada viskas ir pasibaigs. Viena diena ir viskas pasibaigs. Bent aš taip manau.
Stupid message//Kvaila žinutė//Baigta
Gyvenimas buvo nuostabus, kol negavau žinutės nuo nežinomo adresato. Kuris mano gyvenima sugadino. Ar jam buvo būtina paklausti to kvailo klausimo. Ir kodėl aš į jį atsakiau? Pradėta:2018-07-15 Baigta:2018-07-30 2 sezonas:IDFC||Jungkook ff The highest rank #1-jungkook 2018-08-04 The highest rank #1-tae 2018-08-13 The highest rank #1-suga 2018-08-23Complete
why'd you only call me when you're high // z. abels
now it's three in the morning, and i'm trying to change your mind 'Jis skambinėjo man naktimis, ir ilgainiui aš pradėjau laukti jo skambučių' Istorija pradėta kurti 2016/12/02 Baigta 2016/12/28 Už viršelį dėkojam Doozga! ♡☆Complete
Distractions (ltu)
laimė blaško, aplinkybės traiško, norus raško
Kik
Vaikinas ieškojo bendravimo, o mergina ieškojo priežasties pasilikti. Jis galvojo, jog tai bus linksma, bet jis net nesitikėjo, kad nuo jo žodžių priklausys kažkieno gyvenimas.Complete
Mano istorija
Neturiu kur dėti minčių. Jos kaupiasi, kaip vanduo dideliame kibire, bet nedingsta. Neišsipila. Jos užveda pyktį. Todėl daug ką prarandu. Aš užstrigusi laike. Daug kas nervuoja, daug kas išveda iš kelio. Keičiu savo pažiūras kiekvieną dieną. Bet viena išlikusi. Neklausymas. Štai kas. Noriu plėsti savo asmenybę pati. Nenoriu būti į kažką panaši. Ar aš galiu tikėti į kažką? Nemanau. Nebent tik pasitikėti savimi. Bet ir "tai" dabar nestabilu manyje. Rasti naują žmogų? Tiksliau vaikiną... Kuris apkabintų ir nepaleistų tavęs? Abejoju. Randu tik laikina pobūvį, bet ne išeitį. Todėl lieka tik rašyti. Daug rašyti. Galbūt kas išgirs. O gal viduje atsiras šviesa, kuri išves iš šito kelio.
Kursuose kuriuos lankiau dėl depresijos visada klausdavo to paties klausima: ' kas jei liktų tik viena diena? ' Keista tai, jog viena diena man tik ir beliko, iki kol mirtis suės mano gležną kūną išleisdama mano juodą sielą į laisvę. Tada viskas ir pasibaigs. Viena diena ir viskas pasibaigs. Bent aš taip manau.
More detailsContent Guidelines