" Leisk man prisirišti, nudegti ir norėti mirti dėl tavęs " Pratariau, kol mėnulis nušvietė mano nuo išgąsčio pavargusį veidą. Jis atsisuko. Taip šaltai, lyg tą pirmą mūsų susitikimo kartą. Nepasikeitęs, be jausmų, nei lašelio jų nepasirodinčiu slapčia. Tarsi neegzistuotų. "Kodėl tu šitaip nori mirti, mažoji?" Buvęs už gerų kelių žingsnių nuo manęs, jis priartėjo su akies mirktelėjimu ir dabar jau nebe ryškios ir skaidrios jūros akys į mane žvelgė. Dabar tik žvėries laukimas jautėsi ore. Laukimas manęs.All Rights Reserved