тυšтυмa

Stebėjau Tave sėdintį ant sūpynių ir skaitantį knygą, kuri buvo mano mėgstamiausia. Visada bijojau Tau ką nors pasakyti, nes mylėjau Tave. Graužiau save, kad mes negalime susitikti, nes Tu tiesiog niekada nepakeldavai savų akių į mane.

Praėjo dar keli metai laukimo. Aš suaugau. Susiradau išsvajotą darbą, rašiau romantinę knygą ir turėjau nuostabų gyvenimo draugą. Tačiau Tavęs nepamiršau. NIEKADA. Visada buvai ir likai mano širdyje.

Praėjus dar dvejiems metams sutikau Tave savo namų sode. Tavo rankose buvo ta pati knyga, kurią aš dievinau. Bet Tavosiose akyse nemačiau nieko. Jos buvo tuščios.

Highest rank in short story #1