Story cover for The Survival by creativeversions
The Survival
  • WpView
    LECTURAS 16
  • WpVote
    Votos 2
  • WpPart
    Partes 1
  • WpView
    LECTURAS 16
  • WpVote
    Votos 2
  • WpPart
    Partes 1
Continúa, Has publicado ene 20, 2018
Rengiama ekspedicija į vieną iš garsiausių urvų istorijoje. Ekspedicijos tikslas - išnagrinėti gylį, plotį, galbūt papildyti turimas archeologų žinias. Vieta - Kinijos turistiniame mieste - Gailine esantis Nendrinės fleitos urvas. 
Ekspedicijos dalyviai - būrelis energingų ir unikalių asmenybių iš kiekvieno pasaulio kampelio. Kelionių organizatorė Kris, žavusis modelis Stiuartas, archeologė Geilė ir nuotykių ištroškęs menininkas Viljamas - tai tik dalis šios ekspedicijos komandos. 
Ilgainiui tarp keliautojų užsimezga šiek tiek daugiau nei draugystė. Iki tol, kiekvienas kovojęs už save, atsigręžia ir vienas kitų pusėn. Kai komanda tampa vieninga, nuotykiai nenuspėjamame urve tik prasideda... 
Paaiškėja, kad urve slepiasi kažkas mistiško - tai, ko žmonija dar nėra regėjusi. Spėlionių daug, tuo tarpu keliautojams pasirinkimas tik vienas. 
20 žmonių, nežinia, kiek išliks gyvų. Prasideda kova tik už savo būvį, nes kelio atgal nebėra... 
Ar išlikimas neperžengs žmogiškumo ribų? Ar pavyks įminti, kas slepiasi paslaptingame urve? Ar ši ekspedicija nusineš visų gyvybes, taip ir nespėjus deramai išnagrinėti urvo?
Todos los derechos reservados
Tabla de contenidos
Regístrate para añadir The Survival a tu biblioteca y recibir actualizaciones
O
Pautas de Contenido
Quizás también te guste
Pilkos Akys de ggkeke
3 partes Continúa
Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.
Quizás también te guste
Slide 1 of 10
Pilkos Akys cover
Princas cover
Domhanė. Pirmieji pėdsakai cover
Raudonoji knyga cover
Laukinis cover
The Snowboard Princess cover
Mono Dinora//short stories cover
Istorijos Sujungti  cover
Salos gyventojų nuotykiai cover
Jis, Ji arba kitas Aš cover

Pilkos Akys

3 partes Continúa

Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.