Viskas Mano Galvoje

Niekada nemaniau kad dalinsiuosi mintimis garsiau nei moku

(Mintys mano, išgyvenimai same)
(Pirmas sykis rašant,kritikuokit)
(Esu garsus žmogus be balso)

Esu paauglė, ne taip jau ir senei įžengusi į paaugliško skausmo pasaulį. Paklausykit tėvu, kai jie jums sako kad viskas praeis, nes viskas praeis ir pravažinės ir sutryps tavo širdy kaip tik ymanoma.
Realei, esu beširdė. Jaučiu nieko. Augau mylimoje šeimoje, bet šeima neapsaugos nuo pavojų kurie tyko socialized pasaulyje.
Esu priėmusi blogiausius sprendimus gyvenime, ir vis dar juos priimineju, even jei pati žinau jog nieko gero nesigaus. Bet klysti galima mielasis/mieloji.

Kas tikrai baisiausia man iš mano apmastymu, jog Jis net nebuvo mano lover. Jis buvo mano geriausias draugas. Bet mus kažkas siejo. Mus siejo beprotiški norai viską atrasti kartu, viska patirti kartu. Pažinti pasaulį iš vienas kito akių buvo per ne lyg sunku Todėl mes vienas kitą ir papildėme. Nes mes kažkada, buvome gal net ir savimi.
Ir negalvokite kad jūs galite save apsigauti jog jums nerūpi,kai matote jį/ją su kitu gyvenimo personažu