1587 metų gegužės aštuntąją trys laivai išplaukė iš Plymuto. Jais iškeliavo 115 žmonių, besitikinčių, kad naujame krašte pavyks susikurti geresnį gyvenimą nei puritoniškoje Anglijoje. Jiems žadėjo, jog Amerika yra tokia didelė, kad derlingos žemės užteks visiems, todėl ji bus dalinama kiekvienam kolonistui už dyką. Sakė, kad ten pilna aukso, perlų, pasakojo apie Majų lobius išplėšusius ir pasakiškai praturtėjusius ispanų konkistadorus. Tvirtino, jog vietiniai raudonodžiai - visiškai primityvūs, beveik laukiniai, garbinantys netikrus stabus ir nepažįstantys tikrojo Dievo, todėl net neverti priešo vardo.
Jiems tereikėjo įveikti vandenyną ir naujose karalienės Elžbietos I žemėse, jos didenybės garbei pavadintose Virdžinija, įkurti pirmą Anglijos koloniją Amerikoje.
Tik ten nukeliavus pasirodė, jog pažadai - nieko verti, kad nei aukso, nei turtų ten nėra, vien laukinis kraštas, pilnas pavojų. Tokių, apie kokius Anglijoje niekas nė girdėt negirdėjo.
***Šioje istorijoje minimos istorinės asmenybės***
Džonas Vaitas (John White) - Virdžinijos gubernatorius ir kolonijos vadovas. Vaitas dalyvavo pirmosiose ekspedicijose į naująjį žemyną, užmezgė ryšius su čiabuviais ir surinko daug medžiagos apie Amerikos gamtą, geografiją bei kitų naudingų duomenų, kuriais remiantis buvo priimti sprendimai dėl naujosios kolonijos įkūrimo ir vietos jai parinkimo.
Elinora Vait Dear (Elinor White Dare) - Džono Vaito dukra.
Anaja Dearas (Ananias Dare) - Eleonoros vyras ir Džono Vaito patarėjas.
Virdžinija Dear (Virginia Dare) - pirmasis tėvams Anglams gimęs kūdikis Šiaurės Amerikoje. Mergaitė gimė 1587 metų rugpjūčio 18 d.
Manteo - indėnas, susipažinęs su Vaitu per pirmąją jo ekspediciją į Ameriką. Manteo, kartu su Vaitu buvo nuvykęs į Angliją ir grįžęs padėjo kolonistams palaikyti ryšius su vietinėmis tautomis.
2015 metai, Anglija. Hana Forest - išlepusi tamsiaplaukė turtingų tėvelių dukra, surengia prabangų 22-trajį gimtadienį. Prieš gimtadienio vakarėlį, Hana iš savo tėčio gauną dovanų senovinį amuletą, kurį pirko brangioje sendaikčių parduotuvėje.
Per gimtadienio vakarėlį, šiek tiek padauginusi, sugalvoja išbandytį brolio Semo padovanotą automobilį. Lėkdama dideliu greičiu, nepastebi priešais ją išdygstančio autobuso ir patenka į mirtiną avariją.
Mergina pabunda neaiškioje svetimoje aplinkoje. Savo krūtinėje galėjo jausti nežmogišką skausmą. Apsidairiusi pamato daugiau patalpoje stovinčių lovų, kuriose guli rimtai sužeisti vyrai. Prie jos pribėga seselė, keistai apsirengusi, kaip iš senovinio filmo apie karą. Ji prancūziškai liepia jai gulėti, kai Hana prasižiojusi išgirsta ne į savo panašų balsą, paimdama savo plaukų sruogą ji pamato, kad jie ne tamsūs, šviesūs. Greitai pašokusi iš lovos su dideliu skausmu, suranda patalpą, kurioje kabėjo veidrodis. Veidrodžio atspindyje pamatė ne save, o visai svetimą merginą ant kurios kaklo kabėjo tas pats amuletas, kurį padovanojo tėtis per gimtadienį.
Sanitarės suradę ją, nuveda atgal į lovą ir paaiškina prancūziškai, kad dabar yra 1944 metai ir vyksta karas su Vokietija, o ją rado sužeista prancūzų karininkai laukuose.
Kaip seksis Hanai gyventi svetiname kūne? Kaip prisitaikys prie žiaurių antro pasaulinio karo sąlygų? Ar jai pavyks išsiaiškinti kokių būdu pakliuvo į praeitį? Ar tai susijęs tėčio dovanotas amuletas?
Sužinosite netrukus!