Kolonija

1587 metų gegužės aštuntąją trys laivai išplaukė iš Plymuto. Jais iškeliavo 115 žmonių, besitikinčių, kad naujame krašte pavyks susikurti geresnį gyvenimą nei puritoniškoje Anglijoje. Jiems žadėjo, jog Amerika yra tokia didelė, kad derlingos žemės užteks visiems, todėl ji bus dalinama kiekvienam kolonistui už dyką. Sakė, kad ten pilna aukso, perlų, pasakojo apie Majų lobius išplėšusius ir pasakiškai praturtėjusius ispanų konkistadorus. Tvirtino, jog vietiniai raudonodžiai - visiškai primityvūs, beveik laukiniai, garbinantys netikrus stabus ir nepažįstantys tikrojo Dievo, todėl net neverti priešo vardo.
Jiems tereikėjo įveikti vandenyną ir naujose karalienės Elžbietos I žemėse, jos didenybės garbei pavadintose Virdžinija, įkurti pirmą Anglijos koloniją Amerikoje.
Tik ten nukeliavus pasirodė, jog pažadai - nieko verti, kad nei aukso, nei turtų ten nėra, vien laukinis kraštas, pilnas pavojų. Tokių, apie kokius Anglijoje niekas nė girdėt negirdėjo.

***Šioje istorijoje minimos istorinės asmenybės***

Džonas Vaitas (John White) - Virdžinijos gubernatorius ir kolonijos vadovas. Vaitas dalyvavo pirmosiose ekspedicijose į naująjį žemyną, užmezgė ryšius su čiabuviais ir surinko daug medžiagos apie Amerikos gamtą, geografiją bei kitų naudingų duomenų, kuriais remiantis buvo priimti sprendimai dėl naujosios kolonijos įkūrimo ir vietos jai parinkimo.

Elinora Vait Dear (Elinor White Dare) - Džono Vaito dukra.

Anaja Dearas (Ananias Dare) - Eleonoros vyras ir Džono Vaito patarėjas.

Virdžinija Dear (Virginia Dare) - pirmasis tėvams Anglams gimęs kūdikis Šiaurės Amerikoje. Mergaitė gimė 1587 metų rugpjūčio 18 d.

Manteo - indėnas, susipažinęs su Vaitu per pirmąją jo ekspediciją į Ameriką. Manteo, kartu su Vaitu buvo nuvykęs į Angliją ir grįžęs padėjo kolonistams palaikyti ryšius su vietinėmis tautomis.