Mažybinis vardas- Coliukė.
Coliukė. Coliukė. Coliukė.
Mergaitė vadinama Coliukė.
Coliukė, Coliukė, Coliukė.
Ji mažytė, pypliukė.
Coliukė, Coliukė.
Jos veidelis, meilutis,
Kai akys išsiplėtusios stebi tave.
Jos kojytės madoruojas ore.
Coliukė, stebi dangų kieme,
Ant sūpynių medinių
Padarytų su meile.
Jos akys stebi kiekvieną varnėną,
Lyg matytų juos padange.
Ji moka džiaugtis gyvenimu
Nors pagrindinė spalva- juoda.
Gaila, bet paaugus ji nebeturės to naivumo.
Pradings jis, kaip saulė dingsta naktį.
Viltis sužybsta vėl.
Gal Coliukė tiki ne be reikalo?
_______________________________________________________________________
Dėja, Coliukė paaugo. Ir taip ji nebeturi naivumo, kartais net nebetiki. O ar Coliukė jau mato? Taip, bet ne akim.
❝Kartais net ir tas pats pažeminimas yra gera išeitis suprasti, koks žmogus iš tiesų gali būti stiprus!❞
Aukščiausiai buvo pakilusi iki 11 vietos short story kategorijoje❤