Kartais yra naudinga pakeisti aplinką, tiesa? Skirti laiko naujoms pažintims, susirasti naujų draugų, o galbūt antrąją pusę?
Erika yra kitokia. Jai nereikia antros pusės, tiksliau sakant vaikino, nes ji mano, jog tai susilpnina žmogų. Ji nemato reikalo ieškoti naujų draugų ir švaistyti tam laiko, nes tektu daugiau laiko praleisti su jais, o jai patinka vienatvė ir tyla, kai ji gali skirti laiko tik sau. Iš tikrųjų, tai ji visą savo laiką skiria mokslams ir kūrybai: rašo dainas, mokosi puikiai ir labai myli savo vyresnįjį brolį. Kalbant apie jį, jis Erikai pasiūlė vasarai paviešėti pas jį, savaime suprantama ji nesutiko, bet vis dėlto brolis ją įkalbėjo. Ji nuvyko į nepažįstamą vietą ir jau gailėjosi, kad sutiko. Čia žmonės per daug draugiški ir į ją atkreipia dėmesį, visi nori susidraugauti, šypsosi, viskas ko ji nori, tai greičiau nuvykti namo ir pasislėpti nuo šio pasaulio, tik nežinia ar brolis leis jai pasislėpti, juk jis ją atsivežė ne namie sėdėti.
▪Sveikučiai. Taigi, praėjus keliems mėnesiams, aš sugrįžau su nauja istorija.
Tikiuosi šį istorija jums labiau patiks nei mano praeita, nes šioje istorijoje įdėjau daugiau patirties iš savo gyvenimo (labiausiai turiu omenyje meilę) ir žinoma daugiau savęs.
Labai tikiuosi jūsų palaikymo bei komentarų, kad galėčiau suprasti kas galbūt negerai ir turėčiau daryti šiek tiek kitaip.
Tad nedelsiant atsidarykite mano naują istoriją ir pradėkite ją skaityti.
Linkiu visiems gero skaitymo!
Klėja Greison - neseniai pabaigė universiteta ir gavo darbo stažuote vienoje didžiausių įmonių mieste.
Eidėjus Brestonas - iš tėvo paveldėjo puse akcijų įmonės, kurios direktorius yra jo tėtis.
Klėja - darbšti, atsakinga, ir trokštanti pasiekti savo užsibrėžtus tikslus.
Eidėjus - nerūpestingas, vejavaikis, sekantis paskui kiekvieną sijoną.
Ir jie abu pradeda dirbti toje pačioje vietoje.
Tik jis užims iškart aukštas pareigas. O ji tik praktikuosis.
Kaip viskas bus kai jie susidurs akis į akį? Kaip Eidėjus atliks savo naujas pareigas? Kaip Klėja turės pakęst savo naująjį viršininką?